Palangos centre stovinti skulptoriaus Martyno Gaubo „Undinėlė, valganti ledus“ vėl sukėlė diskusijų: vieniems apkūnią undinę vaizduojantis kūrinys atrodo linksmas ir tolerantiškas, kiti jį vadina neestetišku, provokuojančiu ar net diskriminuojančiu moteris. Nors nauja vertinimų banga kilo rugsėjo pradžioje, skulptūra oficialiai atidengta birželio 5 dieną.
Praeiviai skulptūrą vertino prieštaringai
Kūrinys stovi prie J. Simpsono ir S. Daukanto gatvių sankryžos, šalia prabangių apartamentų komplekso „Vandens formos“. Skulptūra įrengta komplekso vidiniame kieme, privačioje teritorijoje, todėl tai nėra Palangos savivaldybės viešojoje erdvėje pastatytas kūrinys.
Skulptūroje pavaizduota neįprastų proporcijų apkūni undinė, rankoje laikanti ledų porciją. Kalbinti žmonės svarstė, ar tokia garsiosios undinėlės interpretacija patiktų danų rašytojui Hansui Christianui Andersenui, o kai kurie juokavo, kad kūrinio gali išsigąsti vaikai.
Viena praeivė klausė, kodėl taip vaizduojama tik moteris, o ne vyras. Kiti pašnekovai skulptūrą vadino humoristine, keliančia šypseną ir skatinančia prie jos sugrįžti.
Ledai įkūnija vieną iš trijų vandens būsenų
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „NTligence“ vadovė Elina Mesengiser-Garber aiškino, kad komplekse norėta parodyti visas jo pavadinime užkoduotas vandens formas – vandenį, garus ir ledą. Undinėlės laikoma ledų porcija simbolizuoja ledą, taip pat vasarišką nerūpestingumą ir mažus kasdienius malonumus.
E. Mesengiser-Garber nesutiko, kad kūrinys yra provokuojantis, ir apibūdino jį kaip pakankamai mielą.
„Vandens formų“ komplekse įrengti 33 apartamentai ir japoniško sodo stiliaus vidinis kiemas. Projektas yra už kelių minučių kelio nuo Baltijos jūros, Palangos Birutės parko ir pušynų.
Autorius siekė sukelti emociją, o ne šokiruoti
M. Gaubas teigė norėjęs pavaizduoti savimi pasitikinčią, gyvenimu ir vasara besimėgaujančią moterį. Pasak jo, tradiciniai moters kūno matmenų standartai „90–60“ jau nebemadingi, o pilnesnės formos skulptūroje atrodo išraiškingiau.
Skulptorius tikino specialiai nebandantis šokiruoti, tačiau norintis, kad jo darbai patrauktų dėmesį, darytų poveikį ir skatintų diskusijas. Menininko teigimu, blogiau, kai meno kūrinio niekas nepastebi.
Atsakydamas į kaltinimus dėl lyčių diskriminacijos, M. Gaubas priminė Pakruojo dvaro gėlių festivaliui sukūręs devynių metrų aukščio pusiau vyro, pusiau asilo skulptūrą. Pasak jo, šis kūrinys panašaus pasipiktinimo nesukėlė.
Tai ne pirmas prieštaringai vertinamas 46 metų iš Radviliškio kilusio menininko darbas Palangoje. 2020 metais prie miesto viešbučio „Žilvinas“ pastatyta jo sukurta nuogos moters skulptūra „Lietuvaitė“ sulaukė gyventojų skundų, o savivaldybės administracija pareikalavo ją pašalinti iš viešos vietos.
Tuomet M. Gaubas, komentuodamas įžeidžius atsiliepimus, sakė tokio kūno moteris laikantis gražiomis ir stebėjosi, kad žiūrovai meno kūrinį vertino tarsi realų žmogų. Skulptorius nurodo esąs sukūręs daugiau kaip tūkstantį skulptūrinių kūrinių. Jo kūrybai būdingi humoras, netikėti personažai ir nuo įprastų grožio standartų nutolusios formos.
