Sumanymas panaikinti Palangoje esančio autentiško Nemirsetos kurhauzo teisinę apsaugą, nugriauti jo liekanas ir kitur tame pačiame sklype pastatyti kopiją kelia grėsmę paveldo apsaugai, rugsėjo 3 dieną įspėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Trišalė sutartis leistų nugriauti autentiškas liekanas

Komisijai šiemet pateikta informacija apie Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir kurhauzo valdytojos UAB „Vitalda“ rengiamą trišalę sutartį. Dokumente nurodytas Eglių g. 39 esantis objektas, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 32573. Bendrovei sutartyje atstovauja direktorė Daiva Makutėnaitė.

Pagal svarstomą modelį kurhauzui būtų panaikinta teisinė apsauga, autentiškos jo liekanos nugriautos, o tame pačiame sklype, tik toliau nuo kelio, iškiltų pastato kopija.

Sutarties projekte tvirtinama, kad išlikusių liekanų konservuoti ir ant jų atkurti buvusio pastato tūrio nebeįmanoma. Vis dėlto esą galima šalia tiksliai atstatyti istorinį pastato tūrį, fasadų architektūrą ir medžiagiškumą. Naujame pastate būtų panaudotos ir eksponuojamos nesuirusios senojo kurhauzo plytos bei kiti išlikę elementai.

UAB „Vitalda“ turėtų per trejus metus nuo sutarties pasirašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kopijos statybą numatyta baigti ne vėliau kaip per trejus metus nuo leidimo gavimo.

Projektą jau buvo patvirtinę objekto valdytojas ir Palangos savivaldybės administracija, tačiau Kultūros paveldo departamentas jam dar nepritarė ir pareikalavo patikslinti turinį. Palangos savivaldybės kolegija sausio 21 dieną rekomendavo pritarti pakoreguotai sutarčiai, o pirminis jos variantas buvo svarstytas 2025 metų gegužės 14 dieną.

Būtini tyrimai per beveik dešimtmetį nebuvo atlikti

Nemirsetos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2009 metais. 2017-aisiais buvo patikslintos jo vertingosios savybės, nustatytas architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio pobūdis bei vietinis reikšmingumo lygmuo.

Dar 2016 metų gruodžio 19 dieną Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba konstatavo, kad būtina atlikti išsamius architektūrinius ir konstrukcinius tyrimus bei apmatavimus. Iki šių metų rugsėjo jie nebuvo atlikti.

Paveldo komisija konkretaus kurhauzo atkūrimo būdo nesiūlo. Jos teigimu, pirmiausia tyrimais būtina nustatyti objekto būklę, išlikusias vertingąsias savybes ir autentiškos medžiagos apimtį.

Komisija į avarinę pastato būklę dėmesį kreipė dar 2016–2018 metais: dėl jos kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir Palangos savivaldybę, taip pat kėlė valdytojo atsakomybės klausimą. Komisijos vertinimu, dabartinės kurhauzo būklės negalima atsieti nuo ilgalaikės sistemingos nepriežiūros, todėl prieš panaikinant apsaugą turi būti įvertintos ir objekto sunykimo priežastys.

Individualus susitarimas negali pakeisti nustatytos procedūros

Paveldo komisija perspėja, kad apsaugos panaikinimas neįvertinus valdytojo atsakomybės galėtų skatinti piktnaudžiavimą ir sąmoningą paveldo objektų nepriežiūrą. Taip galėtų būti siekiama sunykusį istorinį užstatymą patraukliose teritorijose pakeisti nauja statyba.

Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato bendro modelio, pagal kurį autentiškas paveldo objektas galėtų būti pakeistas kitoje vietoje pastatyta kopija. Leidžiami tik itin išimtiniai perkėlimo arba atkūrimo atvejai.

Komisija taip pat pabrėžia, kad objekto išbraukimas iš Kultūros vertybių registro yra griežtai reglamentuota administracinė procedūra. Ji gali būti taikoma tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais ir negali būti grindžiama individualiu susitarimu.

Komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės teigimu, sprendimas dėl Nemirsetos kurhauzo gali paveikti būsimą praktiką, kai bus sprendžiamas kitų sunykusių ar vertingųjų savybių netekusių objektų likimas.