Valstybinė kultūros paveldo komisija paragino Nemirsetos kurhauzo Palangoje likimą spręsti tik atlikus išsamius pastato tyrimus ir įvertinus aplinkybes, dėl kurių jis ilgą laiką nyko. Svarstomas modelis leistų panaikinti kurhauzo teisinę apsaugą, nugriauti autentiškas liekanas ir kitur tame pačiame sklype pastatyti pastato kopiją.
Sutarties projekte numatyta nugriauti kurhauzo liekanas
2026 m. sausio 19 d. datuotame trišalės sutarties projekte nurodytos trys šalys: Nemirsetos kurhauzo savininkė UAB „Vitalda“, Palangos miesto savivaldybė ir už kultūros paveldo apsaugą atsakingas Kultūros paveldo departamentas. Dokumentas susijęs su Kultūros vertybių registre 32573 kodu pažymėtu pastatu, kurio dabartinis adresas – Eglių g. 39, Palanga.
Bendrovei projekte atstovauja direktorė Daiva Makutėnaitė, savivaldybei – vyriausiasis architektas Vytautas Indreika, o departamentui – jo Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Projekte teigiama, kad kurhauzas yra taip sunykęs, jog jo liekanų neįmanoma konservuoti ir ant jų atkurti istorinio pastato tūrio. Todėl siūloma panaikinti objekto teisinę apsaugą ir autentiškas liekanas nugriauti.
Toliau nuo rajoninio kelio Nr. 2253 būtų atkurtas istorinis pastato tūris, fasadų architektūra ir medžiagiškumas. Naujajame statinyje numatoma panaudoti ir eksponuoti išlikusias nesuirusias plytas bei kitus elementus.
UAB „Vitalda“ prašė panaikinti kurhauzo apsaugą, kad pastatą galėtų atstatyti kitoje sklypo vietoje. Kurhauzo valdytojas ir Palangos savivaldybės administracija sutarties projektui buvo pritarę, tačiau Kultūros paveldo departamentas jo dar nepatvirtino ir pareikalavo tikslinti turinį.
Departamentas dar 2025 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad klausimas dėl registro duomenų tikslinimo arba apsaugos netaikymo jo Vertinimo tarybai būtų teikiamas tik pasirašius trišalę sutartį, užtikrinančią pastato atkūrimą. Pagal jos projektą bendrovė statybos leidimą turėtų gauti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo, o dar per trejus metus nuo leidimo gavimo užbaigti statybą.
Išsamių tyrimų reikalauta dar 2016 metais
Paveldo komisijai didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad iki šiol neatlikti išsamūs kurhauzo architektūriniai ir konstrukciniai tyrimai bei apmatavimai. Jų būtinybę Palangos savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba konstatavo dar 2016 m. gruodžio 19 d.
Kultūros paveldo departamento pirmoji vertinimo taryba 2024 m. birželio 11 d. taip pat nepritarė kurhauzo registro duomenų tikslinimo projektui. Ji nutarė klausimą pakartotinai svarstyti tik atlikus išsamesnius tyrimus ir įvertinus pastato perkėlimo galimybes.
Komisijos teigimu, nykstančio paveldo tyrimai, apmatavimai ir dokumentavimas turėtų būti vieni pirmųjų veiksmų. Tik taip galima objektyviai nustatyti pastato būklę, išlikusios autentiškos medžiagos apimtį ir galimus objekto išsaugojimo būdus.
Komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė pabrėžė, kad institucija kol kas nesiūlo konkretaus kurhauzo atkūrimo varianto. Pasak jos, pirmiausia reikia surinkti duomenis, kurie leistų pagrįstai įvertinti objekto būklę ir nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Nemirsetos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2009 m. Jo vertingosios savybės patikslintos 2017 m., pastatui nustatytas architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio pobūdis bei vietinis reikšmingumo lygmuo.
Komisija įspėja apie pavojingą precedentą
Paveldo komisija į Kultūros paveldo departamentą ir Palangos savivaldybę dėl avarinės objekto būklės kreipėsi jau 2016–2018 m. Tuomet buvo keliami kurhauzo išsaugojimo, jo vertingųjų savybių ir valdytojo atsakomybės klausimai.
V. Ščiglienės vertinimu, dabartinės pastato būklės negalima atsieti nuo ilgalaikės ir sistemingos nepriežiūros. Todėl sprendžiant dėl apsaugos būtina vertinti ne vien tai, kiek vertingųjų savybių išliko, bet ir priežastis, dėl kurių kurhauzas taip sunyko.
Komisija įspėja, kad apsaugos panaikinimas neįvertinus valdytojo atsakomybės gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti: paveldo objektas galėtų būti sąmoningai neprižiūrimas, siekiant istorinį užstatymą ekonomiškai patrauklioje teritorijoje pakeisti nauja statyba.
Pasak komisijos, galiojantis reguliavimas nenumato bendro modelio, pagal kurį autentišką kultūros paveldo objektą būtų galima pakeisti jo kopija kitoje vietoje. Perkelti arba atkurti tokius objektus leidžiama tik išimtiniais atvejais, o išbraukimas iš Kultūros vertybių registro negali būti grindžiamas vien individualiu susitarimu.
Komisija siūlo stipriai sunykusių ar faktiškai nebeišlikusių objektų apsaugos klausimus spręsti sistemiškai. Kultūros paveldo departamentas turėtų iš anksto sudaryti prioritetinį sąrašą ir visus objektus vertinti pagal vienodus, objektyvius kriterijus, užuot sprendimus priėmus tik dėl pavienių visuomenės ar žiniasklaidos dėmesio sulaukusių atvejų.
