Tragiška savaitgalio nelaimė Kelmės rajone, kai apvirtus keturračiui žuvo devynerių metų mergaitė, dar kartą skaudžiai priminė tai, apie ką medikai kalba ne vienerius metus – keturračiai nėra žaislas, o jų keliama rizika vaikams yra itin didelė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad gydytojams tenka matyti ne tik sunkių traumų pasekmes, bet ir atvejus, kurių buvo galima išvengti, jei būtų paisoma bent elementarių saugumo taisyklių.

„Pirmiausia begalinė užuojauta tėvams. Liūdniausia ir apmaudžiausia, kai kalbame apie prevenciją, tačiau į medikų perspėjimus žiūrima nepakankamai rimtai. Apmaudu ir tai, kad ir nutikus tragedijoms, ne visada visuomenei ji tampa pamoka. Ypač skaudu dėl tų atvejų, kai žmogus nukenčia dėl rizikos, kurios buvo galima išvengti“, – sako B. Jonuška.

Traumų mastas didesnis nei girdime viešai

Anot chirurgo, per pastaruosius metus medikai pastebi traumų, susijusių su keturračiais, augimą.

Policijos viešai skelbiamose suvestinėse šiemet galima patvirtinti mažiausiai 11 keturračių eismo įvykių, kuriuose žmonės buvo sužeisti arba žuvo. Tarp jų – ir atvejai, kai nuo keturračio nukritę žmonės patyrė sunkių sužalojimų, taip pat žūtys. Tai tik viešai policijos suvestinėse užfiksuoti atvejai, bet realus keturračių traumų skaičius ko gero yra gerokai didesnis.

„Mes matome tik tai, kas atkeliauja iki ligoninės ir yra nustatoma mediciniškai. Ne visi keturračių sukelti incidentai būtinai tampa eismo įvykiais, apie kuriuos pranešama policijai. Be to, kartais medikams apie tikrąjį traumos mechanizmą nepasakoma. Žmogus gali pasakyti, kad nukrito, tačiau nutyli, kad tai įvyko važiuojant keturračiu. Todėl bendro visų tokių traumų skaičiaus iš tiesų niekas nežino“, – teigia vaikų chirurgas.

Nuo iš pirmo žvilgsnio nedidelių sužalojimų iki gyvybei pavojingų traumų

B. Jonuška prisimena ne vieną atvejį, kai keturratis vaikui sukėlė traumą, galėjusią turėti daug sunkesnių pasekmių. „Buvo atvejis, kai mažametis važiavo vaikišku keturračiu be šalmo. Pasuko arčiau medžio, šaka pataikė tiesiai į veidą, šalia akies. Atrodytų, žaizda veide, ją susiuvome ir išleidome namo. Tačiau tokiais atvejais visada pagalvoji: jeigu smūgis būtų buvęs vos puse centimetro kitoje vietoje, šiandien kalbėtume apie visiškai kitokias pasekmes – galėjo būti pažeista akis“, – pasakoja gydytojas.

Keturračiais važiuojant patiriamos traumos dažniausiai būna rimtesnės: kaulų lūžiai su dislokacijomis, vidaus organų sužalojimai, galvos smegenų sukrėtimai, kraujavimai smegenys, kaukolių lūžiai. Vaikų chirurgo praktikoje būta ir sunkesnių atvejų, kuomet jaunasis pacientas, nukritęs nuo keturračio, patyrė rankų ir kojų lūžius.

„Vienas sudėtingesnių vaikų traumų atvejų buvo susijęs su keturračiu patirtu kepenų plyšimu. Vienas vaikas nukrito nuo keturračio, o kitas kartu važiavęs dar jį pervažiavo. Dėl IV laipsnio kepenų plyšimo ir plaučių sumušimo jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Būklei tapus nestabiliai, atlikta selektyvinė angiografija su embolizacija, leidusi išvengti operacinio gydymo. Ligoninėje vaikas praleido 34 paras ir, būklei pagerėjus, buvo išleistas gydytis namo“, – apie sunkią traumą ir sėkmingą gydymą pasakoja vaikų chirurgas.

Jam nuoširdžiai apmaudu, kad yra tėvų, kurie keturratį vis dar laiko „nekalta pramoga“ ir nesuvokia, kad ji gali baigtis operacinėje, intensyvios terapijos skyriuje ir ilgalaikiu gydymu ligoninėje.

Medikai kalba apie prevencija, o gydo – pasekmės

B. Jonuška ne vienerius metus dalyvauja vaikų edukacijoje ir mokyklose kalba apie traumų prevenciją. Vienas susitikimas jam ypač įsiminė. „Skaičiau paskaitą ugdymo įstaigoje vaikams apie vasaros traumas, kaip jų išvengti, kalbėjome apie šalmus, batutus ir kitus pavojus. Po paskaitos prie manęs pribėgo mergaitė ir sako: „Aš irgi turėjau rimtą traumą, kai su keturračiu išgriovėm sieną.“ Tuomet prisiminiau – per vieną iš mano budėjimų ji buvo atvežta su labai sunkia galvos trauma, lūžusia kaukole, atlikome tyrimus ir išvežėme ją tolimesniam gydymui į LSMU Kauno klinikas. Tuo metu nežinojau, kuo ši istorija baigėsi. Todėl buvo nepaprastai gera ją pamatyti gyvą, sveiką, besišypsančią ir žinoti, kad viskas baigėsi gerai. Dėl tokių akimirkų mes ir dirbame šį darbą“, – prisimena gydytojas. Vis dėlto medikas atviras, tikrai ne visos istorijos baigiasi taip sėkmingai ir laimingai, dažnai sunkios traumos palieka komplikacijų ar rimtų pasekmių sveikatai visam gyvenimui. Todėl medikai dar kartą ragina tėvus ir suaugusiuosius įvertinti ne tik vaiko norą pramogauti, bet ir susimąstyti apie realią riziką.

Motorinės transporto priemonės nėra skirtos vaikams

Vaikų chirurgai ir traumatologai primena, kad keturračio dydis ar išvaizda nepaverčia jo žaislu. „Teko girdėti, kaip penkiamečiui tėvai renka keturratį dovanų gimtadienio proga. Man nesuprantami tokie dalykai. Kai suaugusieji patys vairuoja ir yra atsakingi už save, jie priima sprendimus, bet kai jie atsakingi dar ir už vaikus, matom, kad tikrai įvyksta nelaimių, kurių niekam nelinkėtume“, – sako B. Jonuška. Vaikas yra fiziškai mažesnis, turėti mažiau patirties, o netikėto manevro ar kritimo pasekmės gali būti labai sunkios. Jeigu keturratis naudojamas, būtina laikytis visų saugumo reikalavimų, pasirinkti pagal amžių ir teisės aktus tinkamą transporto priemonę, naudoti šalmą ir kitas apsaugos priemones. Tačiau net ir apsaugos priemonės nepanaikina pačios rizikos rimtai susižeisti ir atsidurti ligoninėje.  „Šalmas yra būtinas, tačiau jis netampa leidimu rizikuoti. Tėvams norėčiau palinkėti labai paprasto dalyko – prieš leidžiant vaikui sėsti ant keturračio pagalvoti ne apie tai, kaip smagu jam bus, o apie tai, kas nutiks, jeigu jis nesuvaldys transporto priemonės. Kartais vienas toks klausimas gali apsaugoti nuo viso gyvenimo pasekmių“, – sako B. Jonuška. Vaikų chirurgas vaikams rekomenduoja būti aktyviais ir turėti paspirtuką, triratuką, dviratį, riedlentę, riedučius ar kitus dalykus bei daugiau aktyviai judėti, tačiau tėvams pataria rinktis nevariklines priemones ir nepamiršti apsaugos priemonių: šalmų, alkūnių, kelių, riešų apsaugų, kurie yra būtini ne tik pagal kelių eismo taisykles, bet ir rekomenduojami medikų. Pavyzdžiui, šalmas yra paprasčiausia priemonė, apsauganti nuo rimtų traumų – jos efektyvumas siekia iki 88 proc.. Dviratininkai, kurie dėvi šalmus, tris kartus rečiau žūsta eismo įvykiuose“, – paaiškina chirurgas. Anot mediko, vaikui susižeidus važiuojant nevarikline priemone, įvyksta lengvesnės traumos, sumušimai ir dažniausiai pasveikstama be pasekmių. Variklinėmis priemonėmis – elektriniais paspirtukais, keturračiais patiriamos traumos dažnai būna su pasekmėmis visam gyvenimui.“

RŠL gydytojai pabrėžia: prevencijos prasmė atsiskleidžia ne tada, kai jau tenka gydyti traumą, o tada, kai jos pavyksta išvengti susimąstant apie galimas pasekmes. Todėl nuolatiniai perspėjimai apie keturračių, elektrinių paspirtukų ar kitų motorinių priemonių vaikams keliamą pavojų nėra perdėtas atsargumas – tai gydytojų praktikoje matomų realių traumų patirtis.

• Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė