„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Lina Dambrauskaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kuriamą Kleopatrą interpretuoja ne kaip fatališką moterį, bet kaip jauną, protingą ir ambicingą valdovę. Georgo Friedricho Händelio operos „Julijus Cezaris“ premjeriniai spektakliai vyks spalio 9, 10 ir 13 dienomis.

Solistė ieško moters už Kleopatros legendos

L. Dambrauskaitei daug įdomiau ieškoti moters, slypinčios už Kleopatros legendos. Jos kuriama Egipto valdovė valstybę perima nestabilioje politinėje situacijoje, todėl turi būti išradinga ir pasitelkti visas turimas priemones savo šaliai apsaugoti.

Pasak solistės, Kleopatra naudojasi intelektu, žavesiu, grožiu ir iškalba, o kartais – ir manipuliacija. Dainininkė pabrėžia, kad seksualumą kaip politinį ginklą naudojusios valdovės įvaizdis didele dalimi kilo iš jai priešiškos romėnų propagandos, ypač po to, kai Julijus Cezaris atsivežė ją į Romą.

Pirmojoje operos dalyje visos Kleopatros arijos yra mažorinės, gyvos ir žaismingos, kartais – ironiškos. Taip, anot L. Dambrauskaitės, muzika perteikia valdovės pasitikėjimą savo galia ir gebėjimu kontroliuoti padėtį.

Meilė nuo valdovės nuplėšia politines kaukes

Iš pradžių flirtą su Cezariu Kleopatra suvokia kaip politinį žaidimą, tačiau pati jį įsimyli. Cezario pasmerkimas mirčiai tampa pirmuoju dideliu jos praradimu ir pakeičia iki tol savimi pasitikėjusią valdovę.

L. Dambrauskaitės interpretacijoje meilė ir netektis nuo Kleopatros nuplėšia karalienės, faraonės ir politinės strategės „kaukes“. Žiūrovui ji atsiveria kaip artima jauna moteris, išgyvenanti baimę, skausmą ir gedulą.

Būtent Händelio Kleopatrai suteiktą plačią emocijų skalę solistė vadina ir didžiausiu vaidmens iššūkiu, ir malonumu. Herojė patiria meilę, skausmą, baimę, gedulą bei džiaugsmą, tačiau nepraranda žaismingumo ir jausmingumo.

Händelio vokalinė kalba dainininkei gerai pažįstama. Baroko muzikai būdingą ornamentiką ji vertina ne kaip techninę puošmeną, o kaip priemonę, padedančią išryškinti žodžio, minties ar emocijos dramaturginę prasmę. Solistės teigimu, nors baroko epochoje jausmai buvo reiškiami kitaip, meilė, pavydas, baimė, netektis ir noras valdyti savo likimą iš esmės nepasikeitė.

Istoriniai instrumentai lydės tris premjerinius spektaklius

Tarptautinio pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas yra Rodrigo Calveyra, režisierius – Tristanas Braunas, scenografas ir kostiumų dailininkas – Sebastianas Ellrichas, choreografas – Nicola Mascia. L. Dambrauskaitė darbą su šia komanda vadina profesiniu iššūkiu ir ypatingu sugrįžimu į gimtojo miesto teatrą, o repeticijų atmosferą lygina su kūrybine stovykla.

Spektaklyje ansamblio „Canto Fiorito“ suburti atlikėjai gros istoriniais instrumentais, tarp jų – barokine arfa, viola da gamba, archiliutnia, barokiniais obojais ir fagotais.

Nicola Francesco Haymo libretu paremta trijų veiksmų opera pirmą kartą pastatyta 1724 metų vasario 20 dieną Karaliaus teatre Londone. Klaipėdoje 3 val. 15 min. trunkantis kūrinys su viena pertrauka bus atliekamas italų kalba, žiūrovams pateikiant lietuviškus ir angliškus subtitrus.

Spalio 4 dieną teatro repertuaro puslapyje spalio 9 ir 10 dienų spektakliai jau buvo pažymėti kaip išparduoti. Į spalio 13 dienos rodymą dar buvo galima įsigyti 30–70 eurų kainuojančių bilietų.