Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus rodoma spalio 9, 10 ir 13 dienomis. Pirmą kartą Lietuvoje kuriantis italų choreografas Nicola Mascia šiame pastatyme šokį pasitelkia ne kaip dekoratyvų operos priedą, o kaip lygiavertę scenos kalbą, atskleidžiančią personažų emocijas, santykius, įtampą ir politinę galią.
Choreografas kuria skirtingus atlikėjų „fizinius balsus“
Susipažinęs su Händelio partitūra ir operos libretu, N. Mascia kūrinyje įžvelgė daugybę emocinių sluoksnių, kuriuos siekia paversti „judesio peizažais“. Meilę, pavydą, ambicijas ir kitas operoje perteikiamas emocijas jis laiko vienodai svarbiomis, todėl choreografinį procesą pradeda nuo emocinių būsenų ir pojūčių, sužadinančių judesio sekas.
Choreografas nenori visiems atlikėjams primesti vienodos judesio kalbos. Pirmiausia jis tyrinėja individualią kiekvieno šokėjo ir dainininko fizinę raišką, o vėliau ją plėtoja pagal bendrą pastatymo viziją. Pasak N. Mascios, jo tikslas – ne suvienodinti atlikėjus, bet sustiprinti skirtingus jų „fizinius balsus“ ir sujungti juos į įvairialypę sceninę raišką.
N. Mascios teigimu, žmogaus kūnas visada yra politiškas, todėl darbas su kūnu kaip pagrindiniu kūrybos šaltiniu tampa politiniu veiksmu ir repeticijose, ir scenoje. Ši nuostata ypač svarbi operoje, kurioje asmeniniai veikėjų jausmai persipina su kova dėl galios.
Kurdamas judesį choreografas pirmiausia „klausosi“ šokėjų kūnų ir jų vidinio muzikalumo. Tik paskui judesys derinamas su partitūra bei libretu, kad muzika ir fizinė raiška viena kitos neužgožtų.
Šokis įtraukiamas į operos dramaturginę raidą
N. Mascia ir pastatymo režisierius Tristanas Braunas dar pradėdami tartis dėl kūrybinės koncepcijos sutarė, kad šokis bus svarbi ir lygiavertė spektaklio dalis. Todėl choreografija ne tik lydės muzikinius numerius, bet ir dalyvaus operos dramaturginėje raidoje.
Choreografas vienodu principu dirba ir su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe, ir su operos solistais. Pasak jo, šokis ir dainavimas yra fiziški veiksmai, tačiau kuriamas judesys negali pakenkti dainavimo kokybei.
Klaipėdos teatro baleto artistus N. Mascia apibūdino kaip atvirus ir imlius kūrėjus, papildančius procesą individualiomis reakcijomis bei sprendiniais. Beveik tris dešimtmečius Berlyne gyvenantis choreografas jau yra dirbęs su režisieriumi T. Braunu, o skirtingas tarptautinės komandos kultūrines patirtis vadina įkvėpimo šaltiniu.
Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas yra Rodrigo Calveyra, scenografiją bei kostiumus kuria Sebastianas Ellrichas. N. Mascia tikisi, kad bendras jų darbas žiūrovams taps istorine jausmų kelione ir suteiks laisvę savaip išgyventi Händelio operos sužadintas emocijas.
Istoriniais instrumentais gros specialiai suburti muzikantai
Operos muziką atliks Klaipėdos kamerinis orkestras ir specialiai šiam pastatymui suburti senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ muzikantai. Jie gros istoriniais instrumentais, tarp kurių – barokinė arfa, archiliutnia, viola da gamba, barokiniai obojai ir fagotai.
Julijų Cezarį įkūnys Christopheris Lowrey’us, Kleopatrą – Lina Dambrauskaitė, Tolomėją – Ivo Posti. Sesto vaidmenį atliks Renata Dubinskaitė, Kornelijos – Wiktoria Wizner, Achilo – Vilius Trakys.
Trijų veiksmų spektaklis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ truks apie 3 val. 15 min. su viena pertrauka. Opera bus atliekama italų kalba, žiūrovams pateikiant lietuviškus ir angliškus subtitrus.
Visi trys spektakliai spalio 9, 10 ir 13 dienomis prasidės 18.30 val. Oficialiajame teatro repertuare spalio 9-osios premjera jau pažymėta kaip išparduota.
