Palangoje 65 metų ir vyresnių gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2021–2025 metais sumažėjo 34,3 proc. Pernai jis siekė 1 930,9 atvejo 100 tūkst. senjorų – tai buvo antras mažiausias rodiklis Lietuvoje po Neringos savivaldybės.
Mirtingumas Palangoje mažėjo sparčiau nei visoje Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis, Palangos senjorų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų visą analizuotą penkmetį buvo mažesnis už šalies vidurkį.
Visoje Lietuvoje šis rodiklis 2021–2025 metais sumažėjo 22,7 proc. – nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Nepaisant mažėjimo, kraujotakos sistemos ligos pernai liko pagrindine šalies senjorų mirties priežasčių grupe.
Per penkerius metus Lietuvos senjorų mirtingumas dėl išorinių priežasčių taip pat sumažėjo 12,1 proc., o nuo piktybinių navikų – 2,1 proc.
Higienos instituto analizė apėmė visos Lietuvos senjorų ligotumo ir mirtingumo pokyčius bei savivaldybių rodiklius. Atskira išsami Palangos gyventojų sveikatos analizė nebuvo atlikta, todėl statistika neleidžia nustatyti, kiek kurorto rezultatams turėjo įtakos aplinka, sveikatos priežiūros paslaugos ar gyventojų gyvenimo būdas.
Ligotumas didėjo, nors mirčių mažėjo
Kraujotakos sistemos ligomis 2025 metais sirgo 797,7 iš 1 000 Palangos senjorų. Pagal mažiausią ligotumą kurortas užėmė penktą vietą tarp Lietuvos savivaldybių.
Mažesni rodikliai nustatyti Neringoje – 577,7, Vilniaus rajone – 744,8, Klaipėdos rajone – 747,4 ir Birštone – 748,7 atvejo 1 000 gyventojų. Didžiausias ligotumas užfiksuotas Jonavos rajone – 951,7, Raseinių rajone – 950,1 ir Varėnos rajone – 927,8 atvejo 1 000 senjorų.
Visoje Lietuvoje senjorų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis per penkerius metus padidėjo 2,5 proc. Kaimo gyventojų grupėje jis išaugo 3,2 proc., o miestų – 1,6 proc.
Dar sparčiau daugėjo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų: bendras jų rodiklis padidėjo 35,5 proc., vyrų grupėje – 47,5 proc., moterų – 31 proc. Kaimo gyventojų ligotumas šiomis ligomis išaugo 47 proc., miestų gyventojų – 30,6 proc.
Tarp dažnėjusių diagnozių Higienos institutas nurodė hipertenziją, širdies nepakankamumą, antrojo tipo cukrinį diabetą ir lipoproteinų apykaitos sutrikimus.
Didesnis diagnozių skaičius nebūtinai rodo prastėjančią sveikatą
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžė, kad registruotų ligų daugėjimas savaime nereiškia, jog gyventojų sveikata blogėja. Rodikliams įtakos gali turėti dažnesnis kreipimasis į medikus, geresnė diagnostika ir ilgesnis žmonių gyvenimas sergant lėtinėmis ligomis.
Pasak J. Jaselionienės, mažėjantis mirtingumas nepanaikina poreikio stiprinti prevenciją, lėtinių ligų kontrolę ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Ypatingą dėmesį siūloma skirti kaimo gyventojams ir vyresnio amžiaus vyrams.
Specialistai taip pat rekomenduoja stiprinti griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją. Ji ypač svarbi 85 metų ir vyresniems žmonėms, daugiausia dėmesio skiriant jų pusiausvyrai, raumenų jėgai ir funkciniam pajėgumui.
