Palangos gyventojai vidutiniškai gyvena 80,7 metų, o šalies vidurkis yra 77,9 metų. Toks skirtumas užfiksuotas Palangos miesto savivaldybės 2025 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje, kuri spalio 30 dieną buvo pateikta merui. Tačiau ataskaitoje įvardytos ir kurorto problemos: daugėja hospitalizacijų dėl diabeto, gyventojai rečiau nei kitur Lietuvoje dalyvauja vėžio ir kitų ligų prevencinėse programose, o eismo traumų per metus padvigubėjo.

Gyventojų daugėja dėl atvykstančiųjų, nors miršta daugiau nei gimsta

2025 metais vidutinis metinis Palangos gyventojų skaičius buvo 18 864. Tai 556 žmonėmis, arba 3 procentais, daugiau nei prieš metus. Nuo 2022 metų kurorte gyventojų padaugėjo 1 451.

Augimą lemia ne gimstamumas. Pernai Palangoje gimė 97 kūdikiai, o mirė 232 žmonės, taigi mirčių buvo beveik 2,4 karto daugiau nei gimimų. Gyventojų skaičius auga dėl vidaus migracijos: iš kitų Lietuvos savivaldybių į Palangą atsikėlė 1 547 žmonės, o išvyko 880. Migracijos balansas siekė 667 gyventojus.

Kurorto gyventojai vyresni nei vidutiniškai šalyje. 65 metų ir vyresnių palangiškių yra 5 024, arba 26,6 procento visų gyventojų. Lietuvos vidurkis yra 21,2 procento. Ataskaitos rengėjų vertinimu, dėl to Palangai reikės vis daugiau vyresniems žmonėms pritaikytų sveikatos, slaugos ir socialinių paslaugų.

Nuo širdies ligų mirštama rečiau nei šalyje

Dažniausia mirties priežastis Palangoje yra kraujotakos sistemos ligos. Nuo jų mirė 109 žmonės, arba 47 procentai visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 54 žmonės (23,3 proc.). Šios dvi ligų grupės kartu sudarė daugiau nei 70 procentų visų mirčių.

Vis dėlto pagal amžių standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos ligų Palangoje buvo maždaug 23 procentais mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, nors kurorto gyventojai vyresni.

Diabeto hospitalizacijų rodiklis beveik 39 proc. viršija šalies vidurkį

Ataskaitoje viena ryškiausių problemų įvardytas cukrinis diabetas. 2025 metais Palangoje užregistruotos 40 išvengiamų hospitalizacijų dėl šios ligos, šešiomis daugiau nei 2024 metais. Šis rodiklis beveik 39 procentais viršijo Lietuvos vidurkį.

II tipo diabetu Palangoje sirgo 1 003 gyventojai, I tipo diabetu sirgo 64. Nuo diabeto mirė šeši žmonės. Rengėjai siūlo stiprinti ambulatorinę pacientų priežiūrą, mokyti pacientus savikontrolės, skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į gydytojų prieinamumą. 10 tūkst. Palangos gyventojų teko 5,7 šeimos gydytojo, o Lietuvoje vidutiniškai teko 8.

Kodėl palangiškės rečiau tikrinasi dėl gimdos kaklelio vėžio?

Visose keturiose analizuotose prevencinėse programose palangiškiai dalyvavo rečiau nei vidutiniškai šalies gyventojai. Didžiausias atotrūkis yra gimdos kaklelio vėžio prevencijoje. Palangoje šia programa pasinaudojo 52,5 procento tikslinės grupės moterų, o Lietuvoje 76,2 procento. Skirtumas siekia 23,7 procentinio punkto.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvavusiųjų dalis per metus sumažėjo nuo 39,1 iki 33,6 procento. Ataskaitoje pažymima, kad šį pokytį iš dalies lėmė pasikeitęs patikrų periodiškumas. Kad daugiau žmonių dalyvautų, rengėjai siūlo aktyviau kviesti gyventojus pasitikrinti, siųsti jiems SMS priminimus ir individualiai aiškintis, kodėl jie nesitikrina.

Eismo traumų padaugėjo dvigubai, vaikai skiepijami rečiau

Dėl transporto įvykių patirtų traumų 2025 metais užregistruota 14, o 2024 metais septynios. Eismo įvykiuose žuvo du Palangos gyventojai, ir šis mirtingumo rodiklis dvigubai viršijo šalies vidurkį. Ataskaitoje įspėjama, kad atvejų yra nedaug, todėl vienų metų rezultatus reikia vertinti atsargiai. Siūloma geriau apšviesti pėsčiųjų perėjas, gerinti sankryžų matomumą, griežčiau kontroliuoti greitį ir labiau saugoti dviratininkus.

Kurorte vaikai skiepijami rečiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės paskiepyta 81,8 procento dvejų metų vaikų, o šalyje 85,4 procento. Kitų svarbių kūdikių skiepų trijų dozių aprėptis sumažėjo nuo 87,5 iki 82,7 procento.

Tarp 65 metų ir vyresnių palangiškių kritimų sukeltų traumų rodiklis taip pat viršijo šalies vidurkį. Rekomenduojamos pusiausvyros lavinimo ir fizinio aktyvumo programos bei saugesnė gyvenamoji aplinka.

Ataskaitos rengėjai ragina vertinti, ar pagalba pasiekia rizikos grupes

Pagrindinė ataskaitos išvada tokia: geri bendrieji Palangos sveikatos rodikliai neturėtų užgožti konkrečių problemų. Savivaldybei ir sveikatos priežiūros įstaigoms siūloma mažinti diabeto komplikacijas ir hospitalizacijas, didinti dalyvavimą prevencinėse programose, gerinti vaikų skiepijimo aprėptį ir eismo saugumą. Taip pat rekomenduojama ne tik organizuoti sveikatinimo renginius, bet ir vertinti, kiek juose dalyvauja rizikos grupių žmonių ir ar pagalba yra tęstinė.

Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rengiamos pagal Bendruosius savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatus. Higienos institutas skelbia nacionalinę 2025 metų jų suvestinę.