Palangoje jau baigti renovuoti 168 daugiabučiai, rodo „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus pavaduotojos Kristinos Viščiūnienės pateikti duomenys. Tai 56,4 proc. namų, kuriuos pagal taikomą tvarką galima įtraukti į renovacijos programą, t. y. pastatų, kurių statybos leidimai išduoti iki 1993 metų. Šilumos tiekėjo palyginti penkių atnaujintų namų duomenys rodo, kad šilumos suvartojimas juose sumažėjo 61,4 proc. Kvartaluose, kuriuose atnaujinama daugiau pastatų, savivaldybė savo lėšomis tvarko ir kiemus, takus bei apšvietimą.
Renovuotų namų dalis gali pasiekti 76 procentus
Renovuotų namų skaičius per pastaruosius metus toliau augo. 2025 m. vasarį pristatytoje studijoje apie miestų atnaujinimą kvartalais nurodyta, kad Palangoje tuo metu buvo renovuoti 146 pastatai, arba apie 49 proc.
Atnaujinimas tęsiasi. Pasak K. Viščiūnienės, dviejuose „Palangos komunalinio ūkio“ administruojamuose namuose šiuo metu vyksta darbai, dar dviejų namų rangos darbai jau nupirkti, o dešimt namų projektuojama.
„Palangos šilumos tinklų“ spalio duomenimis, iš likusių 42 senos statybos nerenovuotų namų 15 jau ruošiami renovacijai, dviejuose iš jų vyksta darbai. Šilumos tiekėjas apskaičiavo, kad užbaigus šiuos projektus ir nesikeičiant bendram šildomų namų skaičiui renovuotų daugiabučių dalis pasiektų 75,9 proc.
„Per pirmuosius du etapus Savivaldybė atrinko daugiausia šilumos suvartojančius pastatus. Jų gyventojai daug mokėdavo už šildymą, bet namuose vis tiek būdavo šalta“, – sako K. Viščiūnienė. Anot jos, pirmųjų renovuotų namų rezultatai padėjo įveikti gyventojų nežinomybę: kaimynai dalijosi patirtimi, o matomas pokytis paskatino apsispręsti ir kitus. Vienas dažniausių gyventojų atsiliepimų po renovacijos, jos teigimu, yra „dar taip šiltai negyvenome“.
Penkiuose namuose šilumos suvartota 61,4 proc. mažiau
„Palangos šilumos tinklai“ palygino penkių renovuotų daugiabučių 2024 ir 2025 metų gruodžio duomenis. Abiem mėnesiais užfiksuota tokia pati vidutinė lauko temperatūra (3,8 laipsnio šilumos), vienodas dienolaipsnių skaičius ir tiek pat šildymo valandų. Todėl pokytį galima vertinti esant labai panašioms oro sąlygoms.
Šildomas šių namų plotas nesikeitė, o šilumos suvartojimas šildymui sumažėjo nuo 147,48 iki 56,97 MWh, t. y. 61,4 proc. Preliminariais skaičiavimais, per metus sutaupoma suma beveik prilygsta mokėjimams už renovacijos darbus, todėl bendros namų ūkių išlaidos neišauga.
„Svarbu ne tik išlaidos. Žmogus gali gyventi komfortiškiau, reguliuoti šilumą ir jos neišleisti į lauką. Pasikeičia estetinis namo vaizdas, atsiranda ir pridėtinė turto vertė jį parduodant“, – sako „Palangos šilumos tinklų“ komercijos vadovas Marius Gauronskis.
Bendrovės direktorė Giedrė Juršėnė pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ne tik fasadą ar langus, bet ir visą šildymo sistemą. „Mūsų vertinimu, labai didelę naudą duoda būtent gerai subalansuota pastato šildymo sistema, veikianti pagal lauko temperatūrą. Šilumos punktų atnaujinimas ir pačių pastatų renovacija papildo vienas kitą“, – teigia G. Juršėnė.
Bendrovės duomenimis, Palangos daugiabučių šilumos punktai modernizuoti ir automatiškai valdomi pagal lauko temperatūrą: naktį atvėsus namai pašildomi, o dieną šildymas atsijungia. Renovuojant pastatą šilumos punktas prireikus perprojektuojamas, nes sumažėja namo šilumos poreikis.
Savivaldybė tvarko kiemus ten, kur atnaujinama daugiau namų
Palangos savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad kai kvartale atnaujinama daugiau pastatų, savivaldybė savo lėšomis tvarko kiemus, takus ir apšvietimą. Ryškiausias pavyzdys yra Sodų gatvės kvartalas prie įvažiavimo į Palangą, kuriame daug geltonplyčių daugiabučių.
K. Viščiūnienės teigimu, šių namų geltonos kiauravidurės plytos buvo pradėjusios trūkinėti ir trupėti. Jos vertinimu, tam įtakos turėjo pajūrio drėgmė ir šaltis. „Dešinėje Sodų gatvės pusėje praktiškai visi namai jau atnaujinti. Ten įrengti nauji šviestuvai, takeliai, išasfaltuoti kiemai, o kai kur dar vykstantys darbai artėja prie pabaigos“, – sako ji.
Prie Druskininkų gatvės esantys kiemai sutvarkyti 2025 metais: atnaujintos važiuojamosios dangos, takai ir apšvietimas. Aikštelės visiškai neperplanuotos, tačiau, pasak K. Viščiūnienės, sutvarkyta aplinka kartu su renovuotu pastatu sukuria visai kitą įspūdį. „Kai atnaujintas ir pastatas, ir kiemas, atrodo, lyg ateitum prie naujai pastatyto namo“, – sako ji.
Fasadams dažniausiai renkamasi pastelinių pilkų, rusvų ir smėlio atspalvių, kad gretimi pastatai derėtų tarpusavyje ir kvartalo vaizdas būtų vientisesnis.
Paskutinio nerenovuoto namo gyventojai renovaciją inicijuoja patys
K. Viščiūnienė pastebi, kad kai visoje gatvėje lieka vienas nerenovuotas namas, jo gyventojai dažnai patys inicijuoja renovaciją. „Jie pasikalba su kaimynais ir mato skirtumą – ne tik šildymo išlaidų, bet pirmiausia komforto namuose“, – sako ji.
