Šventosios uostas Lietuvai svarbus kaip strateginės reikšmės ir gynybos objektas, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. Rugsėjo 11 d. Šventojoje oficialiai pradėta dviejų jūrų uosto molų ir kitos pagrindinės infrastruktūros statyba.
Uostu galėtų naudotis kariuomenė ir pasieniečiai
Prezidentas strateginę Šventosios uosto reikšmę siejo su netoliese esančiu Būtingės naftos terminalu ir galimybe priimti karo bei pramoninius laivus.
Prezidentūros teigimu, uoste galėtų veikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės padaliniai, taip pat Būtingės terminalo bei jūros aplinkos apsaugą užtikrinančios institucijos. Uostas galėtų būti naudojamas ir jūroje statomiems vėjo energetikos objektams prižiūrėti.
G. Nausėda pabrėžė, kad Klaipėdos uostas ir toliau atliks savo funkciją, tačiau Lietuva, būdama jūrinė valstybė, gali ir privalo turėti du uostus.
Prezidentas pripažino, kad Šventosios kol kas negalima vadinti dideliu pramoniniu uostu, tačiau išreiškė viltį, kad jis bus palaipsniui plėtojamas pagal prieš šimtmetį puoselėtą viziją. Pasak šalies vadovo, uostas turėtų būti ne vien pramoginis, bet ir pramoninis, pritraukti žmonių bei turistų ir suteikti vietos buriuotojams.
Du molai kartu drieksis daugiau kaip kilometrą
38,23 mln. eurų vertės rangos sutartį su PVM įgyvendins tarptautinį konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“. Statyboms numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų pagal 2023–2029 m. Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją. Palangos savivaldybė planuoja skirti apie 10 mln. eurų, projektą taip pat finansuos valstybė.
Pietinis molas bus 647,5 metro, o šiaurinis – 402,5 metro ilgio. Abu statiniai suformuos uosto įplauką ir saugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Šiauriniam molui pirmiausia numatyta krantosauginė funkcija.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios 57,6–254,4 metro ilgio krantinės. Per visą molą drieksis devynių metrų pločio vieša promenada.
Uosto vartus numatyta pagilinti iki šešių metrų, o vidinę akvatoriją – iki keturių metrų. Tai sudarys sąlygas priimti žvejybinius, pramoginius, pakrančių apsaugos, gelbėjimo ir kitus specialiosios paskirties laivus.
Smėlio patekimą į uostą turės mažinti 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė. Taip pat bus įrengta švartavimo įranga, elektros ir vandens kolonėlės, apšvietimas bei inžineriniai tinklai.
Darbus numatyta atlikti per dvejus metus
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės bei atraminė sienutė ir gilinama akvatorija. Paskutiniame etape bus montuojami inžineriniai tinklai ir uosto aptarnavimo infrastruktūra.
Darbus numatyta atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių terminą bus galima du kartus pratęsti po šešis mėnesius.
Šventosios uosto istorija siekia daugiau kaip šimtmetį. Pirmasis jo kertinis akmuo prie Šventosios upės žiočių padėtas 1925 m. balandžio 28 d., o pirmieji įrenginiai ir molai statyti 1925–1926 metais.
Naujojo kertinio akmens kapsulėje paliktą laišką ateities kartoms pasirašė prezidentas G. Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Šventosios uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas.
