Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 7 d. prezidentūroje kreipdamasis į kasmetiniam suvažiavimui Vilniuje susirinkusius Lietuvos ambasadorius išskyrė tris diplomatijos prioritetus – saugumą, paramą Ukrainai ir pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Užsienio reikalų ministerijos pranešime ministras pabrėžė, kad pastaraisiais metais diplomatams teko valdyti krizes ir telkti partnerius, tačiau kartu pavyko sustiprinti šalies saugumą ir tarptautines pozicijas.
K. Budrys pabrėžė ryšius su sąjungininkais ir spaudimą agresoriams
Ministro vertinimu, pastarieji metai buvo nuolatinio neapibrėžtumo laikotarpis, kai didelę darbo dalį sudarė reagavimas į krizes ir Lietuvos bei regiono interesų gynimas. Nacionalinis ir regioninis saugumas, pasak jo, išlieka vienu svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
K. Budrys nurodė, kad 2025 m. ypatingas dėmesys skirtas transatlantiniams ryšiams ir strateginei partnerystei su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Taip pat nuosekliai plėtotas bendradarbiavimas su Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Lenkija bei kitais sąjungininkais.
Pasak ministro, Lietuva prisidėjo prie NATO rytinio flango stiprinimo, didino investicijas į gynybą ir siekė, kad Rusijos bei Baltarusijos keliamos hibridinės grėsmės būtų geriau suprantamos ir vertinamos ES bei NATO. Jis teigė, kad Lietuvos iniciatyvos dėl sienų apsaugos, migracijos naudojimo spaudimui daryti, kritinės infrastruktūros saugumo ir kovos su dezinformacija tapo bendros sąjungininkų darbotvarkės dalimi.
K. Budrys taip pat išskyrė sankcijų politiką. Jo teigimu, Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ir įgyvendinant ES sankcijas Rusijai bei Baltarusijai, siekdama didinti spaudimą agresoriams ir stiprinti atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus mechanizmus.
Ministras patvirtino tikslą išlaikyti paramą Ukrainai
K. Budrys Lietuvą įvardijo kaip vieną aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje ir pabrėžė, kad politinė, karinė bei ekonominė parama šiai šaliai turi būti tęsiama.
„Mūsų tikslas nesikeičia – išlaikyti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai“, – sakė ministras.
Kartu, pasak jo, būtina stiprinti spaudimą agresoriui ir siekti, kad Ukrainos ateitis būtų kuriama Europos bei euroatlantinėje erdvėje. Paramą Ukrainai ministras įtraukė ir į klausimus, kuriems Lietuva sieks skirti dėmesį pirmininkaudama ES Tarybai.
Pirmininkavimą ES Tarybai sieja su didesne Lietuvos įtaka
Pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai K. Budrys pristatė kaip galimybę ne tik koordinuoti ES darbą, bet ir stiprinti Lietuvos įtaką sprendžiant Europos saugumo, paramos Ukrainai, ES plėtros bei konkurencingumo klausimus.
Pagal oficialų ES Tarybos grafiką, Lietuva pirmininkaus 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Pirmininkavimą ji perims iš Airijos, o perduos Graikijai.
Ministras taip pat akcentavo augančią ekonominės diplomatijos svarbą. Jo vertinimu, stiprėjant pasaulinei konkurencijai dėl investicijų, technologijų ir rinkų, Lietuvos diplomatinėms atstovybėms teks didesnis vaidmuo užtikrinant šalies ekonominį saugumą ir tarptautinį konkurencingumą.
Ambasadorius K. Budrys ragino veikti kaip vienai komandai. Susitelkimą ir bendrą darbą jis įvardijo kaip būtiną sąlygą iškeltiems tikslams pasiekti, nors diplomatai dirba skirtingose sostinėse, regionuose ir skirtingomis aplinkybėmis.
