Klaipėdoje prokuratūra, universitetas, policija ir miesto savivaldybė telkia naują tarpinstitucinę darbo grupę sukčiavimo prevencijai stiprinti. Apie iniciatyvą paskelbta lapkričio 5 dieną, o prie grupės prisijungusi policijos pareigūnė Vaida Rupšienė pabrėžia, kad sukčiai pirmiausia išnaudoja dvi žmogaus silpnybes – emocijas ir skubėjimą.
Fiktyvus pelnas paskatina skolintis
Viena pelningiausių sukčiavimo schemų tebėra socialiniuose tinkluose reklamuojamos fiktyvios investavimo platformos, žadančios greitą pelną be jokios rizikos.
Pasak buvusios tyrėjos, šiuo metu Klaipėdos apskrities policijos Prevencijos ir parengties skyriaus vyriausiąja specialiste dirbančios V. Rupšienės, apgaulė paprastai prasideda nuo užpildytos anketos ir palyginti nedidelio – 100–200 eurų – įnašo. Dažniausiai rusakalbiai sukčiai netikrose paskyrose parodo, kad žmogaus investicija neva jau uždirbo tūkstantinį pelną.
Tuo patikėjusios aukos perveda vis daugiau pinigų, o kai kurios net pasiima paskolų. Mėginant atsiimti tariamai uždirbtas lėšas, pareikalaujama naujų mokėjimų už išgalvotus auditus, draudimą ar kitas paslaugas.
V. Rupšienė prisiminė bylą, kurioje žmogus nepatikėjo pareigūnų perspėjimu, kad juo manipuliuojama. Tik praradęs apie 23 tūkst. eurų jis pats kreipėsi į policiją.
Romantinė apgaulė šeimai kainavo namus
Emocinis prisirišimas pasitelkiamas ir romantinio sukčiavimo schemose. Vienoje V. Rupšienės minimoje byloje vaikinas manė internetu bendraujantis su mergina, tačiau iš tikrųjų su juo kalbėjo kalinys, naudojęs balso keitimo programas.
Vaikinas paėmė daug paskolų ir siuntė pinigus tariamai mylimajai. Dėl susikaupusių skolų jis ir jo motina galiausiai neteko savo namų.
Pareigūnės teigimu, itin pažeidžiami gali būti vieniši vyresnio amžiaus žmonės, kuriems trūksta bendravimo. Sukčiai jiems skambina kasdien, kalbasi po kelias valandas, užmezga emocinį ryšį ir galiausiai išvilioja viso gyvenimo santaupas. Policija ragina artimuosius dažniau bendrauti su vyresniais tėvais ir giminaičiais, kad nusikaltėliams būtų sunkiau juos izoliuoti ir jais manipuliuoti.
Artėjant Kalėdoms gyventojai taip pat raginami būti ypač atsargūs perkant ar parduodant daiktus internetu. Vienoje byloje atvirojoje kolonijoje bausmę atlikęs asmuo pasinaudojo tikru traktoriaus skelbimu: pirkėjams iš Ispanijos aprodė svetimą techniką, parengė fiktyvią sutartį ir išviliojo 95 tūkst. eurų.
Apsimetėliai į pokalbį įtraukia „banką“ ir „policiją“
Policija išskiria ir schemą, kai paskambinęs asmuo pirmiausia prisistato telekomunikacijų bendrovės darbuotoju bei siūlo pratęsti neva besibaigiančią sutartį. Vėliau prie pokalbio prisideda tariami banko ir policijos atstovai. Dažniausiai su aukomis kalbama rusiškai.
Žmones mėginama įtikinti atskleisti asmens bei elektroninės bankininkystės duomenis, pervesti lėšas į tariamai saugias sąskaitas arba atiduoti banko kortelę atvykusiam nepažįstamajam.
Tokios schemos pavojų Klaipėdoje parodė rugsėjo 23 dieną gautas 1948 metais gimusios moters pareiškimas. Įtariama, kad tariami „Google“, banko ir policijos atstovai pasisavino jos pinigus ir atėmė nuosavybės teisę į butą. Preliminari žala siekė apie 110 tūkst. eurų, o policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį.
V. Rupšienė pabrėžė, kad policija, bankai ir kitos oficialios institucijos neprašo tikrinti namuose laikomų pinigų, tokių pokalbių nepradeda per bendravimo programėles ir nereikalauja elektroninės bankininkystės kodų ar mokėjimų už paslaugas.
Sulaukus įtartino skambučio patariama nutraukti pokalbį, nespausti atsiųstų nuorodų ir informaciją savarankiškai tikrinti oficialiais kontaktais. Interneto svetainių adresus rekomenduojama įrašyti ranka, o prieš suvedant PIN2 kodą perskaityti, kokia suma ir kam pervedama. Praradus pinigus ar atskleidus duomenis pirmiausia reikia nedelsiant susisiekti su banku, užblokuoti sąskaitas ir tuomet kreiptis į policiją.
