Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių ginčas dėl keturių neįregistruotų medinių poilsio namelių Šventojoje persikėlė į apeliacinį teismą. Klaipėdos apylinkės teismui pripažinus Kretingos nuosavybės teisę į statinius, Palanga šį sprendimą apskundė.

Teismas nuosavybės teisę pripažino Kretingai

Keturi nameliai stovi valstybinėje žemėje Mėguvos gatvėje. Per 2024 metų gruodžio 18 dieną atliktą patikrinimą nustatyta, kad vieno statinio dalis patenka į suformuotą Lietuvos valstybei priklausantį sklypą, o visi keturi nameliai užima 111,87 kv. metro valstybinės žemės.

Atskirų namelių, kurių inventoriniai numeriai yra 270, 269, 268 ir 267, užimami plotai siekia atitinkamai 30,24, 30,74, 25,34 ir 25,55 kv. metro.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2025 metų sausio 6 dieną nurodė Kretingos rajono savivaldybei iki tų metų birželio 23-iosios pašalinti namelius ir atlaisvinti neteisėtai naudojamą žemę. Vėliau terminas buvo pratęstas iki 2025 metų gruodžio 1 dienos, o Regionų administracinis teismas 2026 metų sausio 12 dieną leido nurodymo nevykdyti iki gegužės 1-osios.

Inspekcija prašė atmesti Kretingos administracijos prašymą, tačiau teismas konstatavo, kad savivaldybė aktyviai siekia įteisinti žemės naudojimą, o procedūros užtruko dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Kretinga teises į namelius grindžia 1967 metų rugsėjo 8 dienos tuomečio Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Juo Šventosios apylinkės vykdomajam komitetui vasarnamių statybai buvo skirtas 13 arų sklypas.

Savivaldybės pateiktame 1998 metų valstybės turto perdavimo–priėmimo akte įrašyti keturi „standartiniai poilsio nameliai Šventojoje“, o 2008 metų sutartis patvirtina, kad Kretinga mokėjo už jų komunalines paslaugas. Administracija nurodė namelius prižiūrinti ir naudojanti nuo 1967 metų.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 metų rugpjūčio 6 dieną patenkino Kretingos rajono savivaldybės prašymą ir pagal įgyjamąją senatį pripažino jos nuosavybės teisę į statinius.

Palanga ginčija keturių namelių tapatumą

Palangos miesto savivaldybė su sprendimu nesutiko ir rugsėjo 2 dieną pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Prie skundo prisidėjo Statybos inspekcija, valstybės turtą valdantis Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras.

Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas atkreipė dėmesį, kad 1967 metų rugsėjo 14 dienos priėmimo akte minimas vienas 56,6 kv. metro namelis. Tuo metu Kretinga siekia įteisinti keturis skirtingose vietose stovinčius namelius, kurių kiekvieno nurodytas plotas yra po 14,6 kv. metro.

V. Korsako teigimu, pateikti dokumentai neįrodo nei keturių namelių statybos teisėtumo, nei jų tapatumo istoriniam statiniui. Jis taip pat tvirtina, kad savivaldybei priklausančio turto negalima įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Palanga remiasi ir ankstesne teismų praktika: 2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neleido įregistruoti Mažeikių rajono savivaldybės teisių į Šventojoje stovėjusius 11 medinių namelių bei virtuvę-prausyklą.

Meras namelius siūlo pritaikyti stovykloms

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad savivaldybė namelius prižiūrėjo, o vasaromis pagal sudaromą eilę juose ilsėdavosi savivaldybės darbuotojai. Jis pabrėžė, kad nei pats, nei jo artimieji šiais nameliais nesinaudojo.

Pasak mero, nameliuose yra elektra, tačiau nėra vandens ir tualetų. Sutvarkytus statinius būtų galima naudoti vaikų stovykloms arba suteikti poilsį socialiai remtiniems žmonėms.

Savivaldybės skaičiavimu, namelių nugriovimas kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o 2025 metų biudžete tokių lėšų nebuvo numatyta. A. Kalnius dėl laiku neįteisinto turto kaltino ankstesnius rajono vadovus. Palangos apeliaciją jis siejo su skirtinga kurorto vizija ir darė prielaidą, kad Palanga šioje vietoje galbūt norėtų ką nors statyti.