Nepaisant lietingos ir audringos 2026 m. vasaros, Palangos, Neringos ir Birštono atstovai sezoną vertina palankiai: visuose trijuose kurortuose turistų srautai augo. Tačiau didesnis lankytojų skaičius išryškino ir problemas – nuo audrų apgadintos Palangos paplūdimių infrastruktūros iki kelias valandas trukusio laukimo prie keltų į Kuršių neriją.
Palanga augino pajamas, nors paplūdimius talžė audros
Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad tinkamų degintis dienų šią vasarą buvo nedaug, o liūtys ir audros apgadino paplūdimio infrastruktūrą bei kavines. Vis dėlto, jo vertinimu, kurorto apgyvendinimo ir maitinimo sektorių pajamos buvo maždaug 10–15 proc. didesnės nei 2025 m.
Meras tvirtino, kad per visus 2025-uosius Palangą aplankė apie 1,4 mln. turistų. Augusį žmonių skaičių 2026 m. jis siejo ir su vandens suvartojimu: gegužę–rugpjūtį kurorte sunaudota maždaug 60 tūkst. kubinių metrų daugiau vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Prastas oras dalį poilsiautojų paskatino rinktis uždaras erdves. Pasak Š. Vaitkaus, Palangos baseino lankomumas išaugo apie 10–15 proc. Kurortas taip pat plėtė sporto infrastruktūrą – meras tai siejo su Palangai oficialiai suteiktu 2026 m. Europos sporto miesto titulu. Šį titulą skyrė Europos sporto sostinių ir miestų federacija „ACES Europe“.
Didžiausi užsienio turistų srautai į Palangą atvyko iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos ir Estijos. Kurorte taip pat pastebėta daugiau svečių iš Prancūzijos ir Suomijos.
Palangoje daugėja ne tik poilsiautojų, bet ir nuolatinių gyventojų. Š. Vaitkaus teigimu, per trejus metus deklaruotų gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 17 tūkst. iki beveik 21 tūkst. Dėl gausėjančio šeimų skaičiaus Šventojoje, Palangos savivaldybei priklausančiame pajūrio miestelyje, jau planuojamas naujas vaikų darželis.
Neringoje prastas oras keitė poilsiautojų įpročius
Neringos – Kuršių nerijoje esančio kurorto – meras Darius Jasaitis vasarą pavadino „angliška“, tačiau pajaminga. Jo teigimu, turistų skaičius nemažėjo ir net šiek tiek augo, nors dėl prasto oro svečiai dažniau rinkosi grybavimą, gintaro paieškas ir kitas veiklas.
Nevienodai sekėsi ir vietos verslams. D. Jasaičio vertinimu, prasčiau dirbo po atviru dangumi ir prie jūros veikiantys verslai, o dviračių nuomos punktams, patalpas turinčioms kavinėms, viešbučiams bei apartamentų nuomotojams sezonas buvo geras.
Neringoje daugėjo turistų iš JAV, kurie rinkosi ilgiausias viešnages. Sparčiai augo Lenkijos rinka, taip pat sugrįžo daugiau svečių iš Vokietijos.
Skelbiant kurorto lankomumo rodiklius pateikti skirtingi dydžiai. Publikuotame mero pasisakyme minėta apie pusę milijono lankytojų per sezoną ir iki 300 tūkst. turistų per metus, o atskirame savivaldybės pranešime nurodyta, kad vasarą kurortas sulaukia iki 300 tūkst. svečių. Šių skaičių apskaičiavimo metodika nebuvo paaiškinta.
Eilės prie keltų truko iki trijų su puse valandos
Didesni lankytojų srautai paaštrino susisiekimo su Kuršių nerija problemą. Po rugsėjo 12–13 d. savaitgalio Neringos savivaldybė sulaukė skundų dėl Smiltynės perkėlos, jungiančios Klaipėdą su Kuršių nerija. Pasak mero, dalis žmonių nesulaukę kelto apsisuko, o kitiems eilėje teko stovėti tris–tris su puse valandos.
D. Jasaitis kritikavo padėtį ir teigė, kad valstybė turi keturis automobilius plukdančius keltus, tačiau savivaldybės raštai dėl perkėlos problemų nesulaukia reakcijos. Bendrovės „Smiltynės perkėla“ ataskaitoje nurodyta, kad Naujojoje perkėloje dirba keltai „Neringa“, „Baltija“, „Žalgiris“ ir „Klaipėda“.
Bendrovė dar rugpjūčio 24 d. buvo paskelbusi, kad nuo rugsėjo 14-osios dėl dviejų krantinių rekonstrukcijos vienu metu galės kursuoti tik du keltai. Ji perspėjo, kad esant didesniems transporto srautams laukimo laikas gali ilgėti.
Neringa ketina įrengti dviratininkų srautų skaičiuokles, o iki 2027 m. vasaros – ir elektrinių dviračių įkrovimo vietas. Savivaldybės teigimu, atnaujinus dviračių tako infrastruktūrą tokių įkrovimo vietų itin prireikė.
Birštonas pritraukė daugiau lenkų ir latvių
Nemuno kilpų regioniniame parke esančio Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė taip pat teigė, kad turistų skaičius 2026 m. augo. Daugumą svečių tebebuvo lietuviai, o tarp užsienio rinkų sparčiausiai didėjo turistų iš Lenkijos ir Latvijos skaičius.
Birštonas taip pat sulaukė svečių iš Vokietijos ir Izraelio. Izraelio turistai kurorto sanatorijose apsistodavo 12 arba 14 naktų.
Šią vasarą Birštone aktyvėjo laivyba ir kitos vandens pramogos, daugėjo kemperiais keliaujančių poilsiautojų bei darbostogų – nuotolinio darbo ir poilsio viešnagių. Sanatorijos ir didieji viešbučiai taip pat pritraukė daug įmonių renginių.
Visų trijų kurortų atstovai teigė, kad sezoniškumas silpnėja. Palangoje prie to prisideda nuotolinis darbas ir antrieji būstai, Neringoje – renginiai bei žiemos pramogos, o Birštone turistų visus metus sulaukia gydymo, reabilitacijos ir SPA įstaigos.
