Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos dauguma rugsėjo 22 dieną pripažino generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę netinkamai vykdžius darbo pareigas, nes nebuvo atskleisti fizinių asmenų, iš kurių LRT pirko programų kūrimo paslaugas, duomenys.
Sprendimas direktorės iš karto neatleidžia
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sprendimą pavadino „geltonąja kortele“ ir pabrėžė, kad nustatytas pažeidimas nelaikomas šiurkščiu. Pasak jo, klausimas dėl direktorės atleidimo galėtų kilti, jeigu per artimiausius 12 mėnesių būtų nustatytas dar vienas panašus pažeidimas.
Taryba rekomendavo M. Garbačiauskaitei-Budrienei ypatingą dėmesį skirti skaidrumo ir atskaitomybės principams LRT pirkimų srityje.
Posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o dar viena narė savo balsą buvo palikusi iš anksto. Keturi tarybos nariai – Deimantas Jastramskis, Daiva Daugirdienė, Vita Akstinaitė ir Dainius Žvirdauskas – biuletenių neėmė ir balsavime nedalyvavo.
M. Jurkynas neatskleidė, kiek tarybos narių balsavo už nutarimą. Jis paaiškino, kad balsų skaičius fiksuojamas neviešame posėdžio protokole.
Prokuratūra pareikalavo patikslinti pirkimų ataskaitą
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras birželio 19 dieną, išnagrinėjęs Seimo Audito komiteto prašymą ir papildomus dokumentus, pareikalavo, kad LRT pašalintų nustatytus teisės pažeidimus.
Prokuratūra nustatė, kad LRT ataskaitoje apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu vykdytus programų pirkimus nebuvo atskleisti fizinių asmenų tiekėjų duomenys. Visiems tokiems pirkimams pateiktas vienas bendras paaiškinimas, kodėl informacija neviešinama.
Prokuratūros vertinimu, LRT nusprendė neviešinti visų fizinių asmenų vardų ir pavardžių, individualiai neįvertinusi kiekvieno pirkimo bei skaidrumo ir tiekėjų teisių pusiausvyros. Prokuroras nurodė, kad vienoda išimtis negali būti taikoma visiems tiekėjams, todėl pareikalavo pirkimus įvertinti individualiai ir paskelbti patikslintą ataskaitą. LRT vėliau ją patikslino.
Direktorė sprendimą vadina neteisėtu
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad tarybos sprendimas neteisėtas tiek turinio, tiek procedūros požiūriu. Ji tvirtino, kad buvo praleisti nustatyti terminai, o jos advokatui nenorėta leisti gyvai dalyvauti posėdyje.
Direktorė taip pat nurodė, kad M. Jurkynas dar balandį pasirašė Seimui skirtą raštą, kuriame pritarta autorių ir tiekėjų pavardžių neviešinimui. Dabartinį nutarimą ji pavadino psichologiniu spaudimu ir kelio jos atleidimui tiesimu.
Direktorės advokatas Tomas Bagdanskis pabrėžė, kad prokuratūra atsakomybės nepriskyrė konkrečiai M. Garbačiauskaitei-Budrienei, o ankstesnį sprendimą neviešinti tiekėjų palaikė ir pati LRT taryba. Pasak advokato, taip pat nesilaikyta darbo teisėje numatyto vieno mėnesio termino pareigų pažeidimui konstatuoti. Generalinė direktorė svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl, jos vertinimu, sprendimo daromos reputacinės žalos.
D. Jastramskis savo atsisakymą balsuoti aiškino tuo, kad nutarimo formuluotė esą yra netiksli ir prieštarauja LRT įstatymui bei Darbo kodeksui. Jis taip pat teigė, kad tarybos nariams iš pradžių nebuvo nurodyta, kas parengė nutarimo projektą.
