Palangos verslininkai, gavę galutines rugpjūčio sąskaitas, konstatavo, kad 2026-ųjų vasarą poilsiautojų atvyko ir pinigų jie išleido daugiau nei pernai. Vis dėlto didesnės pajamos nebūtinai virto didesniu pelnu, nes brango degalai, žaliavos, darbuotojų atlyginimai ir paslaugos.
Restoranų apyvarta augo kartu su lankytojų skaičiumi
Restoranų ir viešbučių tinklo „Floros simfonija“ vadovas Henrikas Tautkus pranešė, kad įmonės apyvarta padidėjo 6 proc. Toks rezultatas pasiektas nepaisant to, kad tinklas buvo pardavęs vieną restoraną ir vasarą dirbo turėdamas viena maitinimo įstaiga mažiau.
H. Tautkus vasarą įvertino kaip gerą. Pasak jo, tarpiniai rodikliai rodo geresnius įmonės metus, tačiau galutinį rezultatą dar lems nusidėvėjimas ir turto nurašymai.
Palangos kavinėse ir restoranuose maistas kainavo daugiau nei 2025-ųjų vasarą, tačiau, H. Tautkaus teigimu, padaugėjo ir svečių. Atskiri kurorto verslai pasiekė nevienodus pajamų bei pelno rezultatus, todėl patys verslininkai praėjusios vasaros nevadino prasta.
Viešbučius spaudė atlyginimų ir paslaugų brangimas
Palangos viešbučiuose vasarą apsistojo maždaug tiek pat žmonių kaip prieš metus, o kai kuriose įstaigose svečių skaičius padidėjo 5–10 proc. Apie 90 proc. viešbučių klientų sudarė Lietuvos gyventojai.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė pabrėžė, kad stabilus arba didesnis svečių skaičius dar nereiškia didesnio pelningumo. Darbo užmokestis per metus padidėjo mažiausiai 10 proc., taip pat brango skalbyklų, cheminio valymo ir kitos verslui reikalingos paslaugos.
Sąnaudas didino ir mokesčių pokyčiai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. apgyvendinimo paslaugoms taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas pakilo nuo 9 iki 12 proc. Iki 2025 m. pabaigos užregistruotoms išankstinėms rezervacijoms liko galioti 9 proc. tarifas.
Viešbučių vadovai teigė, kad Palanga lankytojų pritraukė ir lietingomis dienomis. Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris pasakojo, kad tokiu oru svečiams nemokamai buvo siūlomos SPA procedūros, pirtis ir treniruoklių salė.
„Astos vilos“ šeimininkė Irena Švanienė kainų beveik nedidino. Jos vertinimu, brangesnės paslaugos sumažintų klientų skaičių.
Kurorto sezonas tęsėsi ir rudenį: spalio 9 d. Palangoje oro temperatūra siekė 17–19 laipsnių, Baltijos jūros vandens – 15 laipsnių, o mieste buvo daug lankytojų.
Skolų duomenys sisteminės krizės nerodo
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 2026 m. vasaros pabaigoje Palangos, Klaipėdos ir Neringos maitinimo, prekybos, pramogų bei apgyvendinimo sektoriuose veikė 5 409 įmonės – 6,1 proc. daugiau nei prieš metus.
Skolų turėjo 15,9 proc. šių pajūrio įmonių, palyginti su 16,5 proc. 2025 metais. „Creditinfo Lietuva“ sistemoje registruotos jų skolos per metus padidėjo 9,2 proc., tačiau įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc.
Skirtingų veiklos sričių padėtis nevienoda. Pajūrio viešojo maitinimo įmonių skolos išaugo 28,9 proc., o prekybos įmonių sumažėjo 3,6 proc. Pramogų sektoriaus skolos smuko 60,4 proc.
Pačioje Palangoje bendra verslų skolų suma sumažėjo beveik 2 proc., tačiau skolingų įmonių dalis padidėjo nuo kiek daugiau nei 17 proc. iki beveik 20 proc. Maitinimo sektoriuje skolininkų skaičius išaugo nuo 27 iki 39.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis teigė nematantis sisteminės pajūrio verslų finansų krizės. Vis dėlto, anot jo, beveik nepakitusi bendra skolų suma nereiškia, kad visas sektorius sustiprėjo – daliai įmonių tapo sunkiau atsiskaityti su kitais kreditoriais.
