Palangoje svarstoma panaikinti daugiau nei šimtmetį skaičiuojančio Nemirsetos kurhauzo teisinę apsaugą, nugriauti kritinės būklės autentiškas liekanas ir kitoje to paties sklypo vietoje pastatyti kopiją. Tokį scenarijų rugsėjo 16 dieną paskelbtoje nuomonėje kritikuoja Palangos miesto tarybos narė socialdemokratė Svetlana Tučkė, raginanti išsaugoti autentišką objektą.

Sutarties projekte numatyta kurhauzą perkelti

Nemirsetos kurhauzas mena laikus, kai Nemirseta buvo pasienio gyvenvietė ir kurortinė vietovė. Pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2009 metais, o 2017-aisiais patikslintos jo vertingosios savybės: nustatytas architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio pobūdis bei vietinis reikšmingumo lygmuo.

2026 metų sausio 19 dieną datuotame trišalės sutarties projekte nurodytos UAB „Vitalda“, Palangos miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas (KPD), prižiūrintis saugomus kultūros paveldo objektus. Dokumentas susijęs su Eglių gatvėje 39 esančiu kurhauzu, kurio registro kodas – 32573.

Pagal projektą, kurhauzo kopija būtų statoma toliau nuo rajoninio kelio Nr. 2253. Numatoma atkurti istorinį pastato tūrį bei architektūrą, o naujoje statyboje panaudoti išlikusias autentiškas medžiagas.

UAB „Vitalda“ statybos leidimą turėtų gauti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo, o darbus užbaigti ne vėliau kaip per trejus metus nuo leidimo gavimo.

Valstybinė kultūros paveldo komisija rugsėjo 3 dieną nurodė, kad sutartį jau buvo patvirtinę objekto valdytojas ir savivaldybės administracija. Tačiau KPD jai dar nebuvo pritaręs ir reikalavo tikslinti dokumento turinį.

Būtini kurhauzo tyrimai liko neatlikti

Dar 2016 metų gruodžio 19 dieną Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba konstatavo, kad būtina atlikti išsamius kurhauzo architektūrinius bei konstrukcinius tyrimus ir apmatavimus. Iki 2026 metų rugsėjo šie darbai nebuvo atlikti.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras teigė nesuprantantis išskirtinio dėmesio vietinės reikšmės, beveik sunykusiam objektui. Pasak jo, departamentas nuo 2019 metų sutiko svarstyti teisinės apsaugos panaikinimą, jeigu būtų atlikti tyrimai, parengtas atkūrimo projektas ir įrengti informaciniai stendai.

Kurhauzo savininkės UAB „Vitalda“ direktorė Daiva Makutėnaitė sakė visada laikiusis pozicijos, kad pastatą reikia atstatyti toliau nuo kelio. Paklausta, kaip bendrovė elgtųsi gavusi nurodymą kurhauzą atkurti istorinėje vietoje, ji teigė atsakymo nežinanti.

Palangos savivaldybė pabrėžia, kad objektas yra privatus, o iš pastato likę tik sienų fragmentai. Jos teigimu, konstrukcijas veikė greta esančio kelio eismas, sniego valymas ir druska, todėl racionaliausias sprendimas būtų kurhauzą atkurti toliau nuo kelio.

Tačiau valstybinė kelių infrastruktūros valdytoja „Via Lietuva“ paaiškino, kad teisės aktai nedraudžia rekonstruoti pastato dabartinėje vietoje, jeigu jis nebūtų plečiamas kelio link, būtų įvertintas triukšmas, o projektas suderintas su kelio valdytoju. Bendrovės atstovas Vytenis Radžiūnas taip pat nurodė, kad „Via Lietuva“ negavo nei valstybės institucijų, nei savininko prašymų leisti tvarkyti ar restauruoti kurhauzą.

Paveldo institucijos įspėja dėl pavojingo precedento

Valstybinė kultūros paveldo komisija pabrėžia, kad galiojantis reguliavimas nenumato bendro modelio, pagal kurį autentiškas paveldo objektas galėtų būti pakeistas kopija kitoje vietoje. Komisijos vertinimu, toks precedentas galėtų skatinti objektų nepriežiūrą, siekiant istorinį užstatymą vėliau pakeisti nauja statyba.

Šiai pozicijai pritarė Kultūros ministerija. Ji nurodė, kad teisinės apsaugos panaikinimas negali tapti alternatyva savininko pareigų vykdymui, o sprendimai turi būti grindžiami tyrimais ir teikti pirmenybę autentiškiems elementams.

Naujausias viešai nurodytas institucijų žingsnis – rugsėjo 14 dieną KPD surengtas nuotolinis pasitarimas dėl Nemirsetos kurhauzo, kuriame dalyvavo Kultūros ministerijos ir bendruomenių atstovai.

Tučkė atkreipia dėmesį, kad apleistiems sklypams gali būti taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, tačiau kurhauzo sklypas per daugelį metų nebuvo įtrauktas į apleistų sklypų sąrašą. Politinę atsakomybę ji sieja su konservatorių vadovaujama Palangos dauguma: tarybos narės teigimu, savivaldybė žinojo apie problemą, bet nepanaudojo vienos iš galimų ekonominio poveikio priemonių.

Socialdemokratė siūlo valstybei svarstyti kurhauzo perėmimą, jeigu dabartinis savininkas nepajėgia jo išsaugoti. Ji taip pat ragina Palangos savivaldybę nesusitaikyti su autentiško paveldo objekto pakeitimu kopija.