2026 metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje stiprūs vėjai nuplovė Palangos paplūdimius, išardė jų prieigas, o medinius takelius vietomis paliko kyboti ore. Krantui atkurti svarstoma panaudoti Šventosios uosto smėlį, tačiau paplūdimių papildymo darbų gali tekti laukti dar vienus ar dvejus metus.

Audra 460 metrų ruože nuardė kopagūbrio šlaitą

Labiausiai nukentėjo centrinis Palangos paplūdimys ties gelbėjimo stotimi ir ruožas į šiaurę nuo Palangos tilto. Po spalio 9 dienos audros Aplinkos apsaugos agentūra atliko neeilinį Lietuvos pajūrio krantų pokyčių monitoringą.

Agentūra nustatė, kad į šiaurę nuo Palangos tilto paplūdimys buvo visiškai nuplautas, o apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaitas nuardytas 460 metrų ruože. Kai kur šio šlaito aukštis siekė 4,2 metro. Tai buvo dramatiškiausias per patikrą užfiksuotas audros poveikis Lietuvos pajūryje.

Per audrą pietvakarių ir vakarų krypčių vėjo gūsiai ties Klaipėdos molais siekė 32 metrus per sekundę, o bangos jūroje kilo iki 9 metrų. Jos nuplovė pasivaikščiojimo takelius ir dalį kopų.

Klaipėdos universiteto okeanografas Vitalijus Kondratas taip pat atkreipė dėmesį į aukštą vandens lygį. Rugsėjį jis buvo maždaug puse metro aukštesnis. Pagal mokslininko pateiktą santykį tai gali reikšti, kad vandens riba pasislinko apie 25 metrus.

Netoli Palangos tilto stovinčios kavinės pamatai vos atlaikė bangavimą, todėl savivaldybė pradėjo svarstyti jos perkėlimą. Dar spalio 6 dieną buvo paskelbta, kad kitą sezoną kavinės dabartinėje vietoje nebeliks ir jai bus ieškoma saugesnės vietos.

Palangos tiltas veikia beveik kilometro ilgio krantą

Palangos savivaldybės Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė teigė, kad ruožą nuo Palangos tilto iki centrinės gelbėjimo stoties mokslininkai jau seniai laiko vienu jautriausių erozijai.

Pasak jos, kranto liniją veikia hidrotechninis statinys – Palangos tiltas. Tačiau tai svarbi kurorto infrastruktūros dalis, todėl reikia ieškoti sprendimų, kurie padėtų prižiūrėti ir apsaugoti jautrų pakrantės ruožą.

Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė aiškino, kad daugiau kaip 100 metrų į jūrą išsikišęs akmenų klojinys prie tilto gali veikti beveik kilometro ilgio krantą į šiaurę.

Savivaldybė kopas ten, kur įmanoma, dengia šakų klojiniais. Tačiau prie pat vandens tokių priemonių nesiimta, nes bangos jas būtų iškart nuplovusios.

Paplūdimius tikimasi papildyti po vienų ar dvejų metų

Palangos paplūdimiai smėliu paskutinį kartą buvo papildyti prieš šešerius metus. Kitam papildymui finansavimas jau skirtas, tačiau pirmiausia dar reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir surengti viešuosius pirkimus. Dėl to darbų tikimasi po vienų ar dvejų metų.

Vienas galimų smėlio šaltinių – atkuriamas Šventosios jūrų uostas. Tyrimais nustatyta, kad ten esantis smėlis yra pirmos klasės ir švarus, tačiau galimybė jį naudoti Palangos paplūdimiams dar derinama.

Birželio 22 dieną Palangos savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų vertės Šventosios uosto molų statybos sutartį. Uoste numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molus, o sutartyje numatytus darbus planuojama atlikti per 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo.

Savivaldybė nurodo, kad molų sulaikytos smėlio sąnašos ateityje galėtų būti naudojamos Palangos paplūdimiams papildyti.