„Šiaulių dienų“ eisena šiemet turėjo labai šiaulietišką pabaigą – paskui visą dienos šventę žengė dalis „Šiaulių naktų“ organizatorių ir savanorių.

Violetiniai džemperiai minioje matėsi iš tolo. Rankose – spalvoti fakelai, vėliava, megafonas, o ant rankų baltas keturkojis eisenos dalyvis iš studijos 121, ramiai stebėjęs visą miesto šurmulį.

Vieni šypsojosi fotografui, kiti dairėsi į susirinkusius žmones, dar kiti tiesiog mėgavosi tuo momentu, kai patiems galima būti ne renginio užkulisiuose, o miesto šventės dalimi.

Mūsų vieta pačiame eisenos gale tiko.

„Priekyje praėjo miestas – jo kolektyvai, bendruomenės, įstaigos, žmonės, kuriantys Šiaulius kasdien. Paskutiniai likome mes, tarsi nedidelis priminimas, kad net pati ilgiausia diena vieną akimirką baigiasi.“

Po dienos ateina naktis…

VšĮ „Remigijaus akcija“ direktorius, „Šiaulių naktų“ idėjos bendraautoris ir organizatorius, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto, renginių inžinerijos lektorius Remigijus Ruokis, žengęs su megafonu rankoje, džiaugėsi vis stiprėjančiu „Šiaulių dienų“ ir „Šiaulių naktų“ bendradarbiavimu.

„Šios dvi miesto šventės gyvena skirtingu ritmu, tačiau pasakoja apie tą patį miestą ir jo žmones. Viena vasaros pabaigoje parodo, kuo Šiauliai tampa sutemus, o po kelių savaičių kita sukviečia tą patį miestą į gatves – jau dienos šviesoje.“

Todėl šįkart nereikėjo nei scenos, nei specialaus pristatymo. Užteko eiti kartu su miestu. Fakelai degė, vėliavos kilo virš žmonių galvų, o violetinė kompanija uždarė eiseną taip, kaip turbūt ir turėjo – su šypsenomis, trupučiu triukšmo, replikų ir labai aiškia užuomina į kitą vasaros susitikimą.

Mes likome gale priminti: po dienos visada ateina naktys. Dabar belieka jų laukti…