Prasidėjus Šventosios uosto atkūrimo darbams, nuomonės teksto autorius Eugenijus Urmanas pasiūlė iš Darbėnų į Šventąją nutiesti maždaug 10 km ilgio geležinkelio atšaką, kurią ateityje būtų galima pratęsti ir Palangos link. Lapkričio 3 dieną „Diena.lt“ paskelbtame pasiūlyme nepateikta būsimos linijos galimybių studija, sąmata ar konkretus finansavimo planas.
Uosto statyba paskatino grįžti prie geležinkelio idėjos
E. Urmano tekstą paskatino rugsėjo 19 dieną paskelbta žinia apie prasidėjusį Šventosios uosto atkūrimą ir galimą jo poveikį kurortui bei vietos verslui. Autorius ankstesnius uosto plėtros sumanymus vadina realių darbų nesulaukusiais „planais ir projektėliais“, tačiau dabartinį projektą vertina kaip realesnį, nes hidrotechninių statinių statyba jau pradėta.
Naujojo uosto molų statybos pradžia oficialiai pažymėta rugsėjo 11 dieną. Ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas ir kiti valstybės bei savivaldos atstovai.
J. Taminskas per ceremoniją pripažino, kad ankstesni ambicingi planai liko neįgyvendinti, bet pabrėžė, jog šį kartą uostas jau realiai statomas. G. Nausėda paragino politikus sutelkti jėgas būsimam antrajam Lietuvos jūrų uostui.
Projekte numatyta pastatyti du išorinius molus: 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį. Palei pietinį molą turėtų atsirasti 9 metrų pločio promenada ir keturios krantinės. Taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą.
Rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Iš Europos Sąjungos lėšų ketinama skirti 18,8 mln. eurų, o likusią dalį padengs valstybės ir Palangos savivaldybės biudžetai. Bendrovė „Tilsta“ sutartyje numatytus darbus turi atlikti per 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo. Dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių terminas galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Atkurtas uostas būtų naudojamas žvejybai, pramoginei laivybai, buriavimui, turizmui, valstybės institucijų ir Lietuvos kariuomenės reikmėms. Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas prognozuoja, kad projektas paskatins viešbučių su SPA kompleksais, kavinių ir kitų aukštesnės kokybės paslaugų plėtrą, o ilgainiui pakeis ir miestelio poilsiautojų profilį.
Istoriniai šaltiniai papildo autoriaus pasakojimą
Geležinkelio idėją E. Urmanas sieja ir su asmeniniais prisiminimais. Jis pasakoja 1939 metais Šventojoje matęs prezidento Antano Smetonos vardu pavadintą laivą, uosto tarnautojams statytus namus ir mokyklą, kalamus medinius molų polius bei bėgiais gabenamus akmenis.
Autorius taip pat tvirtina, kad Darbėnų–Šventosios atšaka jau buvo nutiesta „raudonųjų jūreivių“ šaudmenims gabenti, tačiau vėliau išardyta, nes esą buvo įrengta paskubomis. Vis dėlto istoriniai šaltiniai rodo sudėtingesnę šios linijos raidą.
Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo nutiestas siaurasis Darbėnų–Rucavos geležinkelis. Pradėjus statyti Šventosios uostą, 1925 metais nuo šios linijos į uostą įrengta atšaka, kuria gabentos statybinės medžiagos ir akmenys. Oficialioje uosto istorijoje nurodoma, kad pirmasis kertinis akmuo padėtas ir iškilminga statybų pradžia surengta 1925 metų balandžio 28 dieną, o pirmieji įrenginiai ir molai statyti 1925–1926 metais.
Be to, 1939 metais žurnalas „Geležinkelininkas“ skelbė apie naujo Darbėnų–Šventosios geležinkelio statybą. Planuota jo vertė siekė maždaug 2 mln. litų. Todėl vien paaiškinimas apie šaudmenims gabenti įrengtą ir vėliau išardytą liniją neapima visos vietos geležinkelio istorijos.
Naujoji atšaka kol kas lieka be sąmatos
E. Urmanas svarsto, kad maždaug 10 km atšakos statybai „tikriausiai“ padėtų Europos Sąjunga. Tačiau tai yra autoriaus spėjimas: publikacijoje nepateikta nei galimybių studija, nei preliminari sąmata, nei konkretus galimas finansavimo šaltinis.
Taip pat neskelbiama LTG, Susisiekimo ministerijos, Palangos ar kitų susijusių savivaldybių pozicija dėl tokios geležinkelio linijos. Nenurodyta, kokiam keleivių ar krovinių srautui ji būtų skirta ir kaip būtų siejama su atkuriamo uosto veikla.
Šiuo metu „LTG Link“ siūloma jungtis į Palangą nėra tiesioginis geležinkelis. Keleiviai traukiniu vyksta iki Kretingos, ten persėda į autobusą, tačiau visai kelionei gali naudoti vieną bilietą. Apie analogišką traukinio ir autobuso paslaugą į Šventąją E. Urmano pasiūlyme neužsimenama.
