Lietuvos pajūryje rugsėjo 11 dieną oficialiai pradėta Šventosios jūrų uosto molų statyba. 38,23 mln. eurų vertės darbais siekiama suformuoti nuo bangų ir smėlio sąnašų apsaugotą įplauką, kad uostas galėtų visavertiškai priimti žvejybinius bei pramoginius laivus ir jachtas.
Trečiuoju bandymu siekiama įveikti smėlio sąnašas
TV3 šį projektą vadina trečiuoju bandymu sukurti normaliai veikiantį Šventosios uostą.
Pirmasis uosto kertinis akmuo prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas 1925 metų balandžio 28 dieną. 1925–1926 metais čia statyti pirmieji uosto įrenginiai ir molai, tačiau tarpukario planus nutraukė okupacija.
Dar kartą uostą mėginta atgaivinti 2011 metais. Tuomet pirmiausia išgilintas įplaukos kanalas, o molus planuota įrengti vėliau. TV3 duomenimis, vėjas, smėlis ir Baltijos jūros bangos kanalą užnešė kone per vieną naktį.
Dabar žvejams, ypač nusekus vandeniui, kai kur tenka išlipti iš valčių ir jas per seklumas persinešti rankomis. Buriavimo mokytojas Tadas padėtį pavadino apverktina. Pasak jo, net puikiomis, vėjuotomis buriavimo dienomis jūroje galima išvysti vos kelis laivus.
Du molai saugos įplauką ir ves į promenadą
Tarptautinį rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“ pastatys du išorinius molus. Pietinis molas bus 647,5 metro, o šiaurinis – 402,5 metro ilgio. Jie formuos uosto įplauką ir saugos ją nuo bangavimo bei smėlio sąnašų.
Molai bus statomi iš akmens riedulių, gelžbetonio ir metalo konstrukcijų. Smėliui sulaikyti taip pat numatyta įrengti 135 metrų ilgio povandeninę atraminę sienutę. Senojo molo medinius polius ketinama išsaugoti kaip istorinį ženklą.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o per visą molą drieksis 9 metrų pločio pėsčiųjų promenada. Šiaurinis molas lankytojams nebus skirtas.
Uoste taip pat numatyta švartavimo įranga, elektros ir vandens kolonėlės laivams, apšvietimas, inžineriniai tinklai ir kita aptarnavimo infrastruktūra. Techninį projektą parengė mažoji bendrija „Kordonas“.
Ties uosto vartais numatytas 6 metrų, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis. Tai turėtų sudaryti sąlygas priimti žvejybinius ir pramoginius laivus, jachtas, o ateityje – ir specialiosios paskirties laivus.
Šventosios uosto vadovas Mindaugas Skritulskas TV3 sakė, kad uoste numatoma iki 500 švartavimo vietų laivams, kurių ilgis siektų iki 30 metrų, o grimzlė – iki 4 metrų. Ankstesniame Palangos miesto savivaldybės pranešime buvo kalbama apie maždaug 450 laivų, todėl planuojamas vietų skaičius šaltiniuose skiriasi.
Rangovai uostą žada atverti 2028-ųjų vasarą
Rangovai viešai pažadėjo, kad uostas visavertiškai pradės veikti 2028 metų vasarą. Sutartyje darbams numatytas 24 mėnesių terminas, tačiau dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių jis galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Projektą finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos valstybė ir Palangos miesto savivaldybė. Pagal finansavimo sutartį molams skirta 18,8 mln. eurų ES lėšų iš 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė tikįs, kad Šventoji etapais taps tokiu uostu, apie kokį svajota prieš šimtmetį. Jis taip pat pabrėžė uosto pramoninę, pramoginę ir gynybinę reikšmę.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad atkurtas uostas tarnaus žvejybai, verslui, pramoginei laivybai ir turizmui.
Palangos miesto savivaldybė taip pat baigia rengti regioninės buriavimo mokyklos techninį projektą. Jos statybas Šventosios uosto teritorijoje planuojama pradėti dar 2026 metais.
