Šventojoje rugsėjo 11 dieną oficialiai pradėta 38,23 mln. eurų vertės uosto molų statyba. Palangai tai taps nauju bandymu įveikti Baltijos jūros bangavimą ir smėlio sąnašas, dėl kurių ankstesnis mėginimas atverti uostą laivams baigėsi nesėkme.

Statybų pradžią pažymėjo kapsulė ateities kartoms

Prie senųjų Šventosios uosto molų polių pastatytas naujas kertinis akmuo, o į jį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Laišką pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Šventosios uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas.

Ceremonija susieta su prieš daugiau kaip šimtmetį vykusia uosto statyba. Pirmasis Šventosios uosto kertinis akmuo prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas 1925 metų balandžio 28 dieną, o 1925–1926 metais čia statyti pirmieji molai ir kiti uosto įrenginiai.

Dabartinio projekto rangos sutartis buvo pasirašyta 2026 metų birželio 22 dieną. Tarptautinį konkursą laimėjusi Lietuvos statybų bendrovė „Tilsta“ darbus įsipareigojo atlikti už 38,23 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

Konkurse dalyvavo trys pretendentai. Dviejų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes viršijo darbams numatytą sąmatą ir neatitiko konkurso sąlygų.

Pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją molams numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Palangos savivaldybė ketina skirti apie 10 mln. eurų, o likusi projekto dalis bus finansuojama ir valstybės biudžeto lėšomis.

Du molai saugos įplauką nuo bangų ir smėlio

„Tilsta“ statys 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molus. Akmens riedulių, gelžbetonio ir metalo konstrukcijos turės suformuoti uosto įplauką bei apsaugoti ją nuo Baltijos jūros bangavimo ir smėlio užnašų.

Pietinio molo zonoje numatytos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Palei visą šį molą bus nutiesta 9 metrų pločio vieša promenada.

Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją. Projekto vykdytojai teigia, kad jis sulaikys smėlio sąnašas, kurias vėliau bus galima panaudoti Palangos paplūdimiams papildyti. Lankytojams vaikščioti šiuo molu nebus leidžiama.

Ties uosto vartais numatytas 6 metrų gylis, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų. Smėlio patekimą į uostą papildomai turėtų riboti 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė.

Darbai bus vykdomi trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės bei povandeninė sienutė ir gilinama akvatorija. Paskutiniame etape planuojama nutiesti inžinerinius tinklus ir sumontuoti laivams aptarnauti reikalingą įrangą.

Rangovui darbams skirti 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo. Dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių terminą bus galima pratęsti du kartus, kiekvieną kartą – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Buriuotojai įspėja dėl galimo bangavimo

Pagrindiniai molų parametrai ir uosto nešmenų modeliavimas buvo parengti dar 2013 metais. Po metų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, suderintas ir su Latvijos institucijomis. Naują, ekonomiškesnį techninį projektą 2025 metais parengė mažoji bendrija „Kordonas“.

Lietuvos buriuotojų sąjungos surengtame projekto aptarime buriuotojai kėlė klausimų dėl į šiaurės vakarus orientuotos uosto įplaukos. Jų vertinimu, per audras vidinėje akvatorijoje gali kilti nemažas bangavimas, galintis apgadinti prišvartuotas jachtas. Oficialiame projekte uostui nuo bangų ir smėlio saugoti numatyti abu molai ir povandeninė sienutė.

Smėlio keliamos problemos mastą parodė ankstesnis bandymas atgaivinti uostą. 2011 metais buvo išgilintas Šventosios uosto įplaukos kanalas, tačiau nepastačius molų jis jau per vieną naktį vėl tapo per seklus didesnės grimzlės laivams.

2018 metais Vyriausybė Šventosios uostą perdavė Palangos savivaldybei. Palangos meras Šarūnas Vaitkus yra sakęs, kad sprendimas perimti projektą, kurio nepavyko įgyvendinti valstybei, iš pradžių atrodė kaip „didžiulė avantiūra“.

Atkurtą uostą numatyta naudoti pramoginei laivybai, turizmui ir žvejybai. Jis taip pat turėtų būti pritaikytas valstybės tarnybų bei Lietuvos kariuomenės reikmėms. Žvejams reikalingą infrastruktūrą Palangos savivaldybė jau yra įrengusi.