Tapybos paroda „Apie vyriškumą ir moteriškumą”
(Ne apie vyrą ir moterį, o apie vyriškumą ir moteriškumą.)
„ Kiekviename iš mūsų, įskaitant ir tave su manimi, esama ir vyriškumo, ir moteriškumo – viename daugiau, kitame mažiau. Tik išmokę su tuo susitaikyti galėsime pasiekti darnų Vienį.
- Ar tu nori pasakyti, kad manyje esama vyriškumo?
- – O taip, žinoma. Ir moteriškumo manyje. – O Rumis ? Kaipgi jis?
Šamsas greitai nusišypsojo.
- Kiekvienas vyras turi moteriškumo.
- – Net tie, kurie labai vyriški?
- – Ypač tie, brangioji, tarė Šamsas, palydėdamas savo žodžius akies mirktelėjimu ir pritildęs balsą iki šnabždesio, tarsi atskleisdamas paslaptį“ Elif Shafak „Keturiasdešimt meilės taisyklių“
Visų Virginijaus Viningo parodoje ,,Apie vyriškumą ir moteriškumæ” eksponuojamų paveikslų – džiazo, imtynių, teniso, baleto tematiką vienija tai, kad juose visuose vaizduojama moteris.
Per šokančios, dainuojančios, grojančios, kovojančios moters, charakteringą judesio anatomiją, menininkas braunasi link žmogiškosios gelmės, sielos, tarsi norėdamas rasti atsakymus į klausimus, kurie dar neužduoti, bet kažkur viduj kirba nepažinimo smalsumas, vedantis prie prima balerinos, kovų menų pasaulio čempionės ar dižaz roko dyvos Amy Winehouse studijos. Su kiekviena iš jų vyksta nebylus vidinis dialogas – akis į akį,
sudėtingas ir dramatiškas, atimantis daug energijos, arba lengvas ir žaismingas ir visais atvejais – teikiantis emocinį pasitenkinimą.
Visi menininkai daugiau ar mažiau užslėptai savo kūryboje pasitelkia savo gyvenimą. Nesąmoningai, organiškai.
Todėl tapytojo V. Viningo paveikslas tampa savarankišku ‚ „gyvu organizmu“, nepaliekantis žiūrovo abejingo, rezonuojančiu, užmezgančiu intymią pažintį, dažnai lemtingą – kai šie du apsigyvena kartu, bendruose namuose.
Tapytoja, parodos kuratorė Irmina Viningienė
D.U.K. – Apie vyriškumą ir moteriškumą
Apie ką ši paroda?
Paroda „Apie vyriškumą ir moteriškumą“ nagrinėja žmogiškosios prigimties dvilypumą – kiekviename mūsų glūdintį vyriškumo ir moteriškumo pradą. Tai bandymas per meną atskleisti, kaip šios dvi energijos gyvena, sąveikauja ir viena kitą papildo.
Kodėl parodoje vaizduojamos tik moterys, jei kalbama apie vyriškumą ir moteriškumą?
Menininkas moters figūrą naudoja kaip universalią metaforą žmogiškumui, emocijai ir dvasinei būsenai. Per moters judesį, laikyseną ar žvilgsnį jis tyrinėja ne tik moterišką, bet ir vyrišką energiją, ieško pusiausvyros tarp jėgos ir trapumo, racionalumo ir jausmingumo.
Kuo ši paroda skiriasi nuo kitų V. Viningo darbų?
Ši paroda išsiskiria savo tematiniu vientisumu ir dvasine refleksija. Ji nėra tik apie kūno grožį ar judesio dinamiką – tai kelionė į žmogaus vidų, į jo sielos anatomiją.
Kokia pagrindinė žinutė slypi už kūrinių?
Kad tik pripažinę abiejų pradų – vyriškojo ir moteriškojo – buvimą savyje, galime pasiekti vidinę darną ir vienovę. Tai – kvietimas pažinti save giliau, per kūrybą, meną ir santykį su kitu.
Kodėl paminėtas Rumi ir Elif Shafak kūrinys „Keturiasdešimt meilės taisyklių“?
Citata iš Elif Shafak romano padeda atverti pagrindinę parodos mintį – kad vyriškumas ir moteriškumas nėra lyties klausimas, o energijų, esančių kiekviename žmoguje, pusiausvyra. Tai dvasinis, o ne socialinis ar biologinis aspektas.
Kaip apibūdintumėte menininko kūrybos procesą?
V. Viningo kūryboje daug asmeniškumo. Jo paveikslai gimsta organiškai, iš vidinio poreikio tyrinėti save ir pasaulį. Kiekvienas kūrinys – tarsi gyvas organizmas, kuris užmezga intymų ryšį su žiūrovu.
Kokias emocijas siekiama sužadinti žiūrove?
Menininkas kviečia žiūrovą ne stebėti, o patirti. Kartais tai – tylus, jautrus dialogas, kartais – intensyvus, energijos kupinas susidūrimas. Bet visada – asmeniškas ir autentiškas išgyvenimas.
Koks parodos kuratorės vaidmuo šiame projekte?
Tapytoja ir parodos kuratorė Irmina Viningienė padeda perteikti kūrinių dvasinį kontekstą, pabrėždama dialogą tarp menininko ir žiūrovo, tarp vyriškumo ir moteriškumo, tarp vidaus ir išorės.
