Kai išgirstame žodžius „liaudies menas“ ar „folkloras“, pirmiausia turbūt įsivaizduojame tautinius kostiumus, senovines dainas, šokius ir galbūt sceną.

Tačiau užtenka bent kartą pačiam įsitraukti į tokią veiklą, kad suprastum – tradicinė kultūra gali būti visai kitokia, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tai – draugai, muzika, kūryba, kelionės, nuotykiai ir atradimai. O svarbiausia – apie patirtį, kuri lieka visam laikui.

Šiandien tradicijos nėra tai, ką sutinkame tik vadovėliuose ar muziejuose. Jos žaismingai perkeliamos į repeticijų sales, stovyklas, išvykas, kūrybines dirbtuves, sceną ir kasdienį bendravimą. O čia su jomis susitinka ir pamilsta būriai jaunuolių.

Vienas geriausių to pavyzdžių – šią vasarą Tytuvėnų kultūros centro organizuota vaikams ir jaunimui skirta stovykla „Baltų kultūros nuotykis“. Jos metu dalyviai ne tik sužinojo daugiau apie baltų kultūrą ir tradicijas, bet ir patys jas išbandė.

Jaunimas žygiavo gamtoje, mokėsi tradicinių amatų, išbandė žalvario juvelyriką, audimą, siuvinėjimą, keramiką, susipažino su kulinariniu paveldu. Išvykoje į Lietuvos etnografijos muziejų Rumšiškėse dalyviai taip pat įsitraukė į edukacijas, kuriose galėjo kurti ir muzikuoti.

Tokios veiklos leidžia tradicijas ne tik išgirsti ar pamatyti, bet ir pajusti savo rankomis, o greta to – ir sutikti būrį draugų, drauge išgyventi nepamirštamų akimirkų.

„Labai patiko stovyklos užduotys, kurias reikėjo spręsti komandose. Labiausiai patiko šilta stovyklos atmosfera ir galimybė susirasti draugų iš Latvijos. Bendri vakarai prie laužo, žaidimai ir kultūriniai mainai leido geriau pažinti kaimynų tradicijas ir kalbą.“ – džiaugiasi projekto dalyvė Morta.

Būtent tokios patirtys dažnai ir tampa priežastimi, kodėl jaunas žmogus, iš pradžių į tradicinę kultūrą žiūrėjęs skeptiškai, vėliau nori joje dalyvauti. Nes čia galima ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir atrasti tai, ko galbūt iki tol net nebuvai bandęs. Ir nustebti!

Dažnai net nesusimąstome, kokia nuotaikinga, turtinga ir išradinga mūsų senoji kultūra.

Dar viena svarbi Tytuvėnų kultūros centro veiklos dalis – galimybė jaunimui susitikti su bendraamžiais iš kitų vietų. Lietuvos ir Latvijos jaunimo bendradarbiavimo veiklose tytuvėniškiai susitiko su Līvāni miesto jaunimu.

Kartu jie mokėsi tradicinių šokių, dainų, žaidimų, dalijosi savo šalių kultūra ir kūrė bendras programas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad susitikimą pradeda kultūra, tačiau labai greitai svarbiausiu dalyku tampa žmonės: juokas, pokalbiai, komandinės užduotys ir naujos draugystės.

„Man labai patiko dalyvauti latvių projekte. Buvo įdomu bendrauti su Latvijos jaunimu, susipažinti su jų kultūra ir tradicijomis. Smagu buvo kartu leisti laiką, dalyvauti įvairiose veiklose, šokti ir susirasti naujų draugų. Šis projektas paliko gerų įspūdžių ir malonių prisiminimų“ – pasakoja projekto dalyvė Jorinta.

Tokios veiklos jaunam žmogui suteikia tai, ko kartais trūksta kasdienybėje – erdvę būti savimi ir kartu priklausyti grupei.

Čia nebūtina būti geriausiu šokėju, puikiai dainuoti ar mokėti groti instrumentu. Į kolektyvą ateinama tam, kad išmoktumei.

Galbūt iš pradžių nedrąsu, galbūt pirmosios repeticijos atrodo neįprastai, tačiau ilgainiui atsiranda žmonės, su kuriais sieja bendras pomėgis, bendri pasirodymai ir kartu patirtos istorijos.

Scena suteikia progą išbandyti save. Vieniems patinka būti dėmesio centre, kitiems – kurti užkulisiuose.

Vienas atranda muziką, kitas šokį, trečias supranta, kad jam patinka gaminti įvairius rankdarbius ar išbandyti tradicinius amatus.

O galbūt visa tai fotografuoti, įamžinti, apipavidalinti kuriant dekoracijas, rūbus, papuošalus.

Dar kitam svarbiausia tampa pats kolektyvas ir žmonės, su kuriais galima leisti laiką.

„Projektas leido susipažinti su kitos šalies kultūra, kalba, žmonėmis. Išmokau šiek tiek latvių kalbos, taip pat supratau, kad galiu daugiau, nei galvojau, kad galiu savimi pasitikėti. Norėčiau dar dalyvauti tokiose veiklose, labai patiko“ – sako projekto dalyvė Kamila.

Čia slypi viena svarbiausių priežasčių, kodėl verta išbandyti tradicinės kultūros veiklas: jos nebūtinai turi tapti tavo gyvenimo hobiu.

Galbūt po kelių repeticijų suprasi, kad dainuoti ne tau. Galbūt išbandysi šokius ir nuspręsi ieškoti kitos veiklos.

Tačiau gali būti ir taip, kad atrasi tai, ko ilgai ieškojai, nes kartais žmogus tiesiog nežino, kas jam patinka, kol nepabando.

Įvairiose veiklose jaunimas gali dainuoti, šokti, muzikuoti, mokytis tradicinių amatų, dalyvauti stovyklose, išvykose, renginiuose ir projektuose.

Tai galimybė ne tik susipažinti su savo krašto kultūra, bet ir išmokti bendradarbiauti, dirbti komandoje, išdrįsti pasirodyti scenoje, prisiimti atsakomybę ir atrasti savo stipriąsias puses.

Tai ypač svarbu mokykliniame amžiuje, kai dar tik formuojasi pomėgiai, draugystės ir supratimas, kas esi ir ką nori veikti. Ne kiekvienas vaikas lengvai randa vietą, kurioje jaučiasi savas.

Todėl galimybė ateiti į kolektyvą, susitikti su panašiai mąstančiais žmonėmis ir kartu kažką kurti gali būti daug daugiau nei tiesiog dar vienas būrelis po pamokų.

Dar vienas pliusas: atėjus į kolektyvą, jo nariai visuomet priima draugiškai, stengiasi padėti ir išmokyti.

Tradicinė kultūra taip pat leidžia pažvelgti į savo kraštą kitaip. Daina, šokis, instrumentas ar amatas nėra tik praeities dalis. Kai juos perima jaunas žmogus, jie tampa gyvi šiandien.

O kai kartu su bendraamžiais iš Lietuvos ar Latvijos kuriama nauja programa, mokomasi vieniems iš kitų ir dalijamasi tradicijomis, kultūra tampa ne prisiminimu apie tai, kas buvo, bet tuo, kas vyksta dabar.

Gal todėl verta į folklorą, senuosius amatus pažvelgti be išankstinių nuostatų. Ne kaip į „senelių laikų“ dalyką, kurį reikia išmanyti todėl, kad taip reikia, o kaip į dar vieną būdą patirti, išbandyti, sukurti ir susirasti savo žmones.

Juk daina gali būti ne tik daina. Ji gali tapti pirmu pasirodymu scenoje. Šokis gali tapti nauja draugyste.

Muzika – būdu išreikšti save. Rankomis sukurtas daiktas – pirmuoju atrastu talentu. O dalyvavimas kolektyve – vieta, į kurią norisi sugrįžti.

Todėl, jei kada nors pagalvojai, kad liaudies menas tikrai ne tau, galbūt verta sau užduoti kitą klausimą: o kas, jeigu dar tiesiog nebandei?

Tytuvėnų kultūros centre durys atviros tiems, kurie jau žino, ką nori veikti, ir tiems, kurie dar tik ieško. Ateiti galima tiesiog pabandyti. O gal būtent čia prasidės naujas tavo nuotykis.

Veiklos vykdomos įgyvendinant programos Interreg VI-A Latvia–Lithuania projektą „Žmonių tarpusavio ryšių stiprinimas įsitraukiant į bendras tradicinės lietuvių ir latvių kultūros veiklas“ (angl. Revitalizing people-to-people interaction through youth engagement in traditional Lithuanian and Latvian culture activities). Projektą dalinai finansuoja ir Kelmės rajono savivaldybė.

S. Starkutienės, B. Buchienės, Tytuvėnų kultūros centro nuotraukos.