Atostogų poveikis darbuotojų gerovei gali visiškai išblėsti maždaug per 43 dienas, todėl nuo darbo siūloma atsitraukti maždaug kas šešias savaites. Vis dėlto šis skaičius nėra visiems tinkantis privalomas intervalas – tai tyrėjų apskaičiuotas laikas, per kurį teigiamas poveikis galėtų grįžti į priešatostoginį lygį.
Geresnė savijauta išliko vidutiniškai 21 dieną
Vadinamąją 43 dienų taisyklę išpopuliarinusi verslo psichologė ir perdegimo konsultantė Hazel Anderson-Turner rėmėsi 2025 metais paskelbta darbuotojų atostogų ir gerovės tyrimų metaanalize. Jos teigimu, maždaug kas šešias savaites vertėtų pasiimti bent kelias laisvas dienas, neskaičiuojant įprastų savaitgalių.
Metaanalizę „I Need a Vacation: A Meta-Analysis of Vacation and Employee Well-Being“ parengė psichologijos ir vadybos tyrėjai Ryanas S. Grantas, Beth E. Buchanan ir Kristen M. Shockley. R. S. Grantas ir B. E. Buchanan tuo metu buvo susiję su JAV Džordžijos universiteto Psichologijos katedra, o K. M. Shockley – su JAV Auburno universiteto Vadybos ir verslumo katedra.
Tyrimas internete paskelbtas 2025 metų sausio 20 dieną, o liepą išspausdintas mokslo žurnalo „Journal of Applied Psychology“ 110 tomo 7 numeryje. Pagrindinė analizė apėmė 32 ankstesnius tyrimus ir 256 statistiškai įvertintus poveikio dydžius.
Tyrėjai nustatė, kad atostogos daro didelį teigiamą poveikį darbuotojų gerovei ir jis išnyksta lėčiau, negu buvo nurodoma ankstesnėse metaanalizėse. Stebėjimų laikotarpiu savijauta aukštesnė už priešatostoginį lygį išliko vidutiniškai 21 dieną po atostogų.
43 dienų rodiklis gautas apskaičiavus, kada toliau silpnėjantis poveikis galėtų visiškai išnykti. Pačiame tyrime nėra tiesiogiai nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas būtinai turėtų atostogauti būtent tokiu dažniu.
Ilgesnių atostogų nauda mažėjo sparčiau
Ilgesnės atostogos buvo siejamos su didesniu gerovės pagerėjimu jų metu, tačiau grįžus į darbą šis pagerėjimas mažėjo staigiau. Atostogų poveikiui taip pat turėjo įtakos šalies kultūra ir įstatymais garantuojamų laisvų dienų skaičius.
Tyrėjai negalėjo patikimai nustatyti, ar geriau atostogauti namuose, išvykti, ar derinti abu variantus. Todėl H. Anderson-Turner nerekomenduoja visiems laikytis vienodo grafiko: žmogus turėtų įvertinti, ar jam labiausiai tinka reguliarūs ilgieji savaitgaliai, retesnės ilgos atostogos, ar šių variantų derinys.
Lietuvoje penkias dienas per savaitę dirbančiam darbuotojui priklauso mažiausiai 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, o dirbančiam šešias dienas – 24 darbo dienos. Taikant kitokį darbo grafiką turi būti suteikiamos bent keturių savaičių atostogos.
Darbo kodeksas taip pat numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Viena jų dalis turi trukti mažiausiai 10 darbo dienų dirbant penkių dienų savaitę, 12 darbo dienų dirbant šešių dienų savaitę arba dvi savaites dirbant kitokiu grafiku.
Labiausiai padėjo atsiribojimas nuo darbo
Siekdami įvertinti, kokios veiklos ir poilsio patirtys labiausiai siejasi su gerove per atostogas ir po jų, mokslininkai atskirai išanalizavo aštuonis tyrimus, apėmusius 69 poveikio dydžius.
Didžiausia nauda nustatyta tada, kai darbuotojai psichologiškai atsiribodavo nuo darbo. H. Anderson-Turner pabrėžė, kad vien fiziškai nebūti darbo vietoje nepakanka, jeigu žmogus ir toliau tikrina elektroninius laiškus arba galvoja apie darbą.
Stipriausias teigiamas ryšys su gerove nustatytas vertinant fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, žygius. Toliau rikiavosi bendravimas su kitais žmonėmis, o pasyvus poilsis reikšmingo poveikio neparodė.
