Buvęs ilgametis Palangos vadovas Danius Puodžius, spalio 28-ąją švęsiantis 91-ąjį gimtadienį, teigia, kad Vilniaus vadovai kurortui dažniausiai buvo palankūs. Miestui 1969–1989 m. vadovavęs politikas Palangos plėtrą sieja su glaudžiu vietos valdžios bendradarbiavimu su sostinės institucijomis.

Į Palangą atvyko po partijos vadovybės nurodymo

D. Puodžius gimė 1935 m. spalio 28 d. Saukiškių kaime, dabartiniame Molėtų rajone. 1946–1954 m. jis mokėsi Utenos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1954–1959 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1980 m. neakivaizdiniu būdu baigė Leningrado aukštąją partinę mokyklą.

Baigęs studijas D. Puodžius 1959–1962 m. dirbo Užvenčio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, o 1962–1963 m. buvo šio komiteto pirmininkas. 1965–1969 m. jis vadovavo Plungės rajono vykdomajam komitetui.

Pasak D. Puodžiaus, maždaug 1958 m. jam buvo siūloma vadovauti kuriamai Neringai, tačiau tuometė darbovietė jo neišleido. Į Palangą 1969 m. jis teigė atvykęs kone priverstinai – gavus partijos centro komiteto nurodymą.

Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininku D. Puodžius dirbo 20 metų. Sovietmečiu šios pareigos pagal suteiktus įgaliojimus buvo panašios į dabartinio mero.

Kurortas išsiplėtė ir ėmė veikti visus metus

Palangos savivaldybės duomenimis, D. Puodžiui vadovaujant išsiplėtė kurorto teritorija, buvo plėtojamas šiaurinėje miesto dalyje esantis Vanagupės kompleksas ir sudarytos sąlygos priimti poilsiautojus ne tik vasarą, bet ištisus metus.

Tuo laikotarpiu Palangoje pastatyti „Linas“, Reabilitacijos ligoninė, Jūrininkų ligoninės korpusas, poliklinika, fizioterapijos gydyklos, „Lino“ ir „Jūratės“ baseinai bei keli poilsio ir sveikatinimo korpusai. Mieste taip pat iškilo prekybos centras, vaikų darželiai ir 3-ioji vidurinė mokykla, buvo rekonstruotos „Gintaro“ ir „Neringos“ poilsinės.

Per du D. Puodžiaus vadovavimo dešimtmečius Palangoje pastatyta daugiau kaip 3 tūkst. butų, suformuoti A, B ir C gyvenamųjų namų kvartalai, nutiesta naujų gatvių ir įrengtas 12 kilometrų dviračių takas.

Vienas tuo metu suformuotų miesto rajonų už Klaipėdos plento iki šiol vadinamas Palangos BAM’u. D. Puodžiaus aiškinimu, pavadinimas atsirado iš rusiško junginio „bolšaja avtomobilnaja magistral“, reiškiančio didelę automobilių magistralę, pirmųjų raidžių.

D. Puodžiaus iniciatyva nuo 1970 m. Palangoje pradėtos rengti kurortinio sezono pradžios šventės. Jam vadovaujant taip pat pastatyta vaikų muzikos mokykla, naujas patalpas gavo biblioteka ir iškilo Moksleivių rūmai.

1981 m. miesto vadovui teko organizuoti iš tanklaivio „Globe Assimi“ išsiliejusio ir Palangos paplūdimį užteršusio mazuto padarinių šalinimą.

Iš vadovo posto pasitraukęs liko miesto gyvenime

D. Puodžius buvo vietinių tarybų narys 1959–1990 m., o 1971–1985 m. – Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje jis į Palangos savivaldybės tarybą buvo išrinktas 1995–1997 ir 2007–2011 m. kadencijoms.

1989 m. pasitraukęs iš miesto vadovo pareigų, iki 2009-ųjų D. Puodžius dirbo Palangos komunalinio ūkio sistemoje – buvo vyriausiasis inžinierius ir direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2010 m. jis vadovavo Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubui.

2015 m. kovo 26 d. Palangos savivaldybės taryba už ilgametę veiklą ir nuopelnus miestui D. Puodžiui suteikė Palangos garbės piliečio vardą.