Šventojoje rugsėjo 11 dieną oficialiai pradėtos uosto molų statybos. Prie senųjų molų polių pastatytame kertiniame akmenyje įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, o per artimiausius dvejus metus numatyta pastatyti du išorinius molus, kurie formuos uosto įplauką ir saugos ją nuo bangavimo bei smėlio sąnašų.
Du molai saugos uosto įplauką
Tarptautinį infrastruktūros statybos konkursą laimėjo bendrovė „Tilsta“, nuo 2018 metų dirbanti su hidrotechniniais statiniais Klaipėdos uoste. Vien Šventosios projekte turėtų dirbti keliolika jos inžinierių.
Rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Molams statyti numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, o Palangos miesto savivaldybė projektui ketina skirti apie 10 mln. eurų.
Darbus rangovas turi atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Dėl nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių šis terminas galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Bus statomas 647,5 metro ilgio pietinis ir 402,5 metro ilgio šiaurinis molas. Pietinio molo zonoje taip pat numatytos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro.
Ant pietinio molo bus įrengta 9 metrų pločio promenada, o pirsas kai kuriose vietose išplatės iki 17 metrų. Beveik 650 metrų ilgio promenada bus maždaug 200 metrų ilgesnė už 450 metrų ilgio Palangos tiltą. Šventosios uosto direktoriaus Mindaugo Skritulsko vertinimu, ji galėtų tapti nauju Lietuvos pajūrio traukos objektu.
Atkurtas uostas priims didesnius laivus
Šiuo metu Šventosios uostas gali priimti tik mažus, iki 6 metrų ilgio žvejybinius ir pramoginius laivelius bei vandens motociklus. Visu pajėgumu jis pradės veikti pastačius molus ir išgilinus akvatoriją.
Projekte numatytas 4 metrų akvatorijos gylis, tačiau prireikus uostą būtų galima gilinti iki 6 metrų. Tai leistų į jį įplaukti didesnio kilio ir specialiosios paskirties laivams.
M. Skritulskas įspėjo, kad gilinimo darbus galėtų pristabdyti aptiktos laivų liekanos arba po Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Vis dėlto uosto vadovas pabrėžė, jog iki šiol tokių objektų nenustatyta.
Atkurtu uostu ateityje galėtų naudotis pakrančių apsaugos, gelbėjimo ir Būtingės naftos terminalo apsaugai skirti laivai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uosto projektą taip pat siejo su šalies gynybos poreikiais.
Reguliarių keleivinių maršrutų į kitas Baltijos valstybes uosto vadovas nesitiki. Realesne galimybe jis laiko sezoninius pramoginius reisus mažaisiais laivais tarp Šventosios ir Palangos, o galbūt ir į Klaipėdą ar Latvijos uostamiestį Liepoją.
Uostas miestelio centrą trauks upės link
Šventosios uosto atkūrimo planai realų postūmį įgijo 2018 metais, kai uostas patikėjimo teise buvo perduotas Palangos miesto savivaldybei. Ji jau įrengė žvejybai reikalingą infrastruktūrą. Dar 2010 metais uosto galimybių studiją parengė tarptautines uostų plėtros tendencijas analizavę Ispanijos specialistai.
Administravimo patirties Šventoji ketina semtis iš modernaus uosto netoli Estijos sostinės Talino. Pasak M. Skritulsko, iš estų būtų galima perimti ir programėlėmis pagrįstą atsiskaitymo sistemą, kuriai nereikėtų žetonų ar kortelių.
Palei Šventosios upę planuojama įrengti krantinę su kavinėmis ir kitomis paslaugomis. Uosto direktorius prognozuoja, kad miestelio centras ilgainiui pasislinks uosto link.
Jo teigimu, žinia apie prasidėjusias statybas jau paskatino verslą svarstyti viešbučių su SPA kompleksais projektus. Tikimasi, kad buriuotojams ir laivų savininkams reikės aukštesnės kokybės apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų.
Greta uosto taip pat rengiamasi statyti regioninę buriavimo mokyklą. 2026 metų rugsėjį buvo baigiamas jos techninis projektas, o statybų pradžia planuota dar tais pačiais metais.
