Šventosios žvejams nerimą sukėlė rugsėjo 11 dieną pradėta jūrų uosto molų statyba – vietos žmonės baiminasi, kad įgyvendinus projektą gali nebelikti dalies jų įprastų žvejybos plotų. Priekrantės žvejų asociacijos vadovas ramina, kad apie tokius praradimus spręsti dar gerokai per anksti, tačiau pripažįsta, jog pokyčių bus.
Žvejai mėgino kreiptis į aplinkos ministrę
Netrukus po oficialios statybų pradžios ceremonijos 15min gavo vietos gyventojo laišką. Žvejys teigė pritariantis Šventosios plėtrai, tačiau nerimaujantis dėl to, kaip uosto atstatymas paveiks žvejybą.
15min šaltinių teigimu, per ceremoniją žvejai norėjo apie padėtį pasikalbėti su aplinkos ministre Ieva Andriulaityte, tačiau jos dėmesio nesulaukė.
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis pareiškė, kad kalbėti apie žvejybos plotų praradimą dar gerokai per anksti. Vis dėlto jis pripažino, jog pastačius molus tam tikrų pokyčių bus.
Oficialiuose projekto pristatymuose nurodoma, kad atkurtas Šventosios uostas tarnaus ir žvejybai. Tačiau juose konkrečiai neatsakoma, ar bus išsaugoti visi šiuo metu žvejų naudojami plotai ir kaip galimi praradimai būtų kompensuojami.
Uosto direkcija savo ruožtu nurodo, kad prieš statybas turi būti įvertintas jūros srovių ir dugno poveikis. Taip pat privaloma laikytis aplinkosaugos reikalavimų, apimančių žuvų migracijos kelių apsaugą.
Uosto vartus suformuos du ilgi molai
Šventosios jūrų uoste bus pastatytas 647,5 metro ilgio pietinis ir 402,5 metro ilgio šiaurinis molas. Jie suformuos uosto įplauką ir saugos ją nuo bangavimo bei smėlio užnašų.
Palei pietinį molą numatyta įrengti 9 metrų pločio viešą promenadą. Projekte taip pat suplanuotos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Šiaurinis molas lankytojams nebus skirtas.
Uosto vartuose numatytas 6 metrų, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis. Tai turėtų sudaryti sąlygas uostui priimti žvejybinius, pramoginius ir specialiosios paskirties laivus.
Projekte taip pat numatyta 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė, švartavimo įranga, elektros ir vandens kolonėlės laivams bei kiti inžineriniai tinklai.
Į uosto infrastruktūrą investuos 38,23 mln. eurų
Molų ir pagrindinės uosto infrastruktūros statybos sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia bendrove „Tilsta“ buvo pasirašyta birželio 22 dieną. Sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.
Projektui numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Palangos savivaldybė planuoja skirti apie 10 mln. eurų, o likusi dalis bus finansuojama valstybės ir kitomis projekto lėšomis.
Rangos darbus planuojama baigti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių šis terminas galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Per rugsėjo 11-ąją surengtą statybų pradžios ceremoniją į simbolinį kertinį akmenį buvo įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Jį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas. Renginyje taip pat dalyvavo žvejų ir Šventosios bendruomenės atstovai.
