Lietuvių atostogų modelis keičiasi: pagrindinį ilgesnį poilsį vis daugiau gyventojų renkasi užsienyje, o Lietuvoje dažniau leidžiasi į vienos ar kelių dienų išvykas. Taip per tuos pačius metus poilsiautojai kelioms dienoms vyksta ir į Palangą, ir į Turkiją.
Pagrindinės atostogos vis dažniau persikelia į užsienį
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus bent kartą po Lietuvą su nakvyne keliavo 65 proc. gyventojų. Tai mažiausia dalis nuo 2022-ųjų, kai tokių keliautojų buvo 76 proc.
Lietuvą pagrindinėms ilgosioms atostogoms renkasi 58 proc. gyventojų – 6 procentiniais punktais mažiau negu prieš metus. Tuo metu pagrindines atostogas užsienyje leidžiančių lietuvių dalis per metus išaugo nuo 24 iki 32 procentų.
Turkijos vaidmenį šiame mišriame atostogų modelyje rodo kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ duomenys. 2026 metų rugpjūtį šiai šaliai teko apie pusė visų bendrovės pardavimų, o susidomėjimas kelionėmis į Turkiją neslūgo ir rudenį.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigė, kad didėjantis užsienio krypčių pasirinkimas verčia Lietuvos turizmo sektorių konkuruoti tarptautiniu mastu, investuoti į paslaugų kokybę ir infrastruktūrą.
Trumpesnės kelionės Lietuvoje brangsta
Nors ilgų vietinių kelionių mažėja, vienos ar kelių dienų išvykos išlieka dažnos. Vienos–dviejų nakvynių keliones Lietuvoje pernai bent kartą rinkosi 64 proc. gyventojų, o populiarėjančias trijų–keturių nakvynių išvykas – 47 procentai.
Vidutinės vieno žmogaus išlaidos kelionei Lietuvoje pasiekė rekordinius 228 eurus. Tai 10 proc. daugiau negu prieš metus, kai vidurkis siekė 207 eurus, ir gerokai daugiau už 2022 metais fiksuotus 159 eurus. Penkių ir daugiau nakvynių kelionių šalyje rengiama rečiau, tačiau jų vertė ir ekonominė reikšmė didėja.
Daugiau kaip aštuoni iš dešimties vietinių keliautojų savo patirtį Lietuvoje įvertino teigiamai, taip pat padidėjo šalies rekomendavimo rodiklis. „Keliauk Lietuvoje“ vadovės Olgos Gončarovos teigimu, poilsis Lietuvoje nebelaikomas tik pigesne užsienio alternatyva – jis vis dažniau sąmoningai pasirenkamas dėl emocinio ryšio ir komforto.
Keliauti po šalį labiausiai skatina paprastas planavimas ir patogumas – šiuos privalumus nurodė 56 proc. apklaustųjų. Nedideli atstumai svarbūs 55 proc. gyventojų, o finansinių galimybių keliauti į užsienį trūkumą paminėjo tik 13 procentų.
Palanga išlieka vietinių kelionių lydere
Klaipėdos apskritį, apimančią Lietuvos pajūrį, ilgosioms atostogoms renkasi 63 proc., o trumpesnėms išvykoms – 38 proc. vietinių keliautojų. Palanga tebėra populiariausias Lietuvos miestas kelionėms su nakvyne – ją renkasi 20 proc. tokių poilsiautojų.
Regionuose gyvenantys keliautojai dažniau negu šalies vidurkis lanko gamtos objektus – atitinkamai 44 ir 35 procentai. Kultūros paveldo vietose, muziejuose bei dvaruose apsilanko 35 proc. regionų keliautojų ir 28 proc. visų šalies keliautojų, o į žygius leidžiasi atitinkamai 31 ir 25 procentai.
Rinkos tyrimų bendrovės RAIT reprezentatyvioje internetinėje apklausoje dalyvavo 1020 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų. Papildomai surengtos dvi diskusijos su dažnai po Lietuvą keliaujančiais žmonėmis.
Rugsėjo 26 dieną Vilniaus Odminių skvere „Keliauk Lietuvoje“ surengė Pasaulinei turizmo dienai skirtą renginį. Agentūros skaičiavimu, kasmet po šalį keliauja daugiau kaip 2,5 mln. vietinių turistų.
