Pastato amžius savaime neparodo, kiek ilgai jis tarnaus: vertinant statybos tvarumą svarbios pasirinktos medžiagos, statinio pritaikomumas ir miesto vystymo kryptis. „Delfi TV“ laidoje „Tvarūs miestai ir architektai“ architektas Andrius Ropolas ir VILNIUS TECH Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros docentas dr. Tomas Gečys nagrinėjo, kokie pastatai gali išlikti ateities kartoms.
Ilgaamžiškumą lemia ne vien pastato amžius
Laidoje senos ir naujos statybos pastatai lyginti ne tik pagal jų pastatymo laiką. Dėmesys skirtas konstrukcijų ilgaamžiškumui, medžiagų pasirinkimui ir galimybei statinį išsaugoti keičiantis žmonių poreikiams.
Vienu iš tvarumo būdų laidos pristatyme įvardytas seno pastato prikėlimas naujam gyvenimui. Net jeigu statinys nebegali atlikti pirminės funkcijos, ją pakeitus pastatas gali būti naudojamas toliau, užuot jį nugriovus ir jo vietoje pastačius naują.
Ši tema artima ir A. Ropolo kūrybinei veiklai. Architektas, studijos „Office De Architectura“ partneris, 2026 metų birželį paskelbtas 2027 metų Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratoriumi. Jo kuruojamas projektas „Desanctification“ nagrinės paveldo kaitą, pastatų pritaikymą ateities poreikiams ir požiūrį į architektūros neliečiamumą.
Konstrukcinę diskusijos pusę pristatęs T. Gečys dirba VILNIUS TECH katedroje, tiriančioje plienines, medines ir kompozitines konstrukcijas, jų optimizavimą, būklę bei atsparumą ugniai.
Pokytį gali paskatinti taisyklės ir švietimas
Laidoje statybų tvarumas nagrinėtas dviem pjūviais: kaip standartų laikymasis renkantis statinio medžiagas ir kaip platesnė miesto vystymo filosofija. Keltas klausimas, kurioje grandyje turi prasidėti pokytis – nustatant aiškias taisykles ar šviečiant visuomenę, architektus ir užsakovus.
Tvarus sprendimas turi būti vertinamas ir ekonomiškai. Diskusijoje kelti klausimai, kiek kainuoja tvari statyba, pastato išsaugojimas ir jo pritaikymas naujai paskirčiai. Tai reiškia, kad senos ir naujos statybos pasirinkimas nėra vien techninis ar estetinis – reikia vertinti ir ilgalaikę statinio naudojimo perspektyvą.
ES įpareigos vertinti visą pastato gyvavimo ciklą
Diskusijos svarbą rodo Europos Sąjungos pastatų sektoriaus mastas. Europos Komisijos duomenimis, pastatams tenka 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir 36 proc. su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Apie 75 proc. pastatų pasižymi prastu energiniu naudingumu, todėl senų statinių renovacija yra svarbi tvarios statybos dalis.
ES Pastatų energinio naudingumo direktyva numato ir naujus reikalavimus. Nuo 2028 metų sausio 1 dienos turės būti skaičiuojamas naujų didesnių kaip 1 000 kvadratinių metrų pastatų viso gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas. Nuo 2030 metų sausio 1 dienos šis reikalavimas bus taikomas visiems naujiems pastatams.
Taigi klausimas, kas ilgaamžiškiau – sena ar nauja statyba, neturi vieno atsakymo. Laidoje aptarti kriterijai rodo, kad pastato galimybes išlikti lemia ne vien jo statybos metai, bet ir medžiagos, konstrukcijų būklė, gebėjimas prisitaikyti prie naujos paskirties bei sprendimai, priimami planuojant miestų ateitį.
