Lietuvoje sparčiai daugėjant užsienio kilmės gyventojų, valstybė vis dar neturi aiškaus atsakymo, kuriuos atvykėlius nori priimti tik laikinai dirbti, kuriuos sieks integruoti, o kokių specialistų pati aktyviai ieškos užsienyje. Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent“ kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, TS-LKD atstovas Adomas Bužinskas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Vilniaus vicemeras, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.

Užsieniečių padaugėjo, bet aukštos kvalifikacijos darbuotojų sumažėjo

Užsieniečių skaičius Lietuvoje per penkerius metus išaugo nuo 87,3 tūkst. 2020 metais iki 217 tūkst. 2025-aisiais. Vilniuje užsienio kilmės žmonės jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį gyventojų.

V. Mitalas atkreipė dėmesį, kad pastarųjų dvejų metų skaičiai atskleidžia kitą tendenciją: bendras leidimus gyventi turinčių užsieniečių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų sumažėjo.

Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 221 848 užsieniečiai, o 2026 m. rugpjūčio 1 d. – 224 192. Tuo pat metu aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu išduotus leidimus turinčių žmonių sumažėjo nuo 6 055 iki 4 746.

V. Mitalo vertinimu, šie pokyčiai rodo, kad valstybė neturi nuoseklios migracijos strategijos, o viešos diskusijos pernelyg dažnai apsiriboja emocijų kaitinimu. Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikės daugiau tarptautinių aukštos kvalifikacijos specialistų biotechnologijų, puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose, nesvarbu, ar jie atvyks iš Europos Sąjungos, ar iš trečiųjų šalių.

A. Bužinskas sakė, kad užsienio piliečių skaičius Vilniuje per penkerius metus patrigubėjo ir dabar siekia apie 78 tūkstančius. Savivaldybės oficialiai skelbiamas rodiklis – 78,5 tūkst. sostinėje gyvenančių, o ne vien joje dirbančių užsienio kilmės žmonių.

Jis įspėjo, kad gali formuotis rajonai, kuriuose lietuvių kalbą būtų sunku išgirsti. Kaip vieną iš problemos ženklų A. Bužinskas minėjo senų viešbučių pertvarkymą į 11–12 kvadratinių metrų kambarius, kuriuose apsigyvena maisto pristatymo ir pavėžėjimo platformų „Wolt“ bei „Bolt“ kurjeriai.

Verslas siūlo atskirti laikinus darbuotojus nuo būsimų visuomenės narių

A. Romanovskis nesutiko, kad Lietuva jau susiduria su nekontroliuojamu migracijos augimu. Tačiau, anot jo, mažėja ukrainiečių įsidarbinimas, o nemažai baltarusių išvyksta iš Lietuvos, todėl valstybei teks apsispręsti, kas juos pakeis darbo rinkoje.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento teigimu, 2022–2023 metais Lietuvoje įsidarbino beveik 60 proc. atvykusių ukrainiečių – tai buvo vienas aukščiausių tokių rodiklių.

A. Romanovskis siūlė migrantus vertinti pagal tris skirtingus modelius. Pirmajai grupei jis priskyrė daug uždirbančius žmones, kuriems reikėtų sudaryti sąlygas gyventi Lietuvoje ir čia mokėti mokesčius. Antroji grupė būtų laikini „darbo svečiai“, kurie netekę darbo turėtų išvykti. Trečiąją sudarytų žmonės, galintys tapti nuolatiniais visuomenės nariais, išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.

Jo vertinimu, dabartiniai migracijos srautai jau yra arti aukščiausio taško. Dėl Lietuvos socialinės, religinės ir kultūrinės aplinkos šalis, A. Romanovskio nuomone, veikiausiai pasirinks atsargesnį migracijos modelį nei dalis Vakarų Europos valstybių.

A. Bužinskas prognozavo, kad iki 2050 metų Vilnius galėtų priartėti prie milijono gyventojų. Jeigu užsieniečių dalis liktų apie 10 proc., jų sostinėje būtų maždaug 100 tūkstančių. Vis dėlto, jo teigimu, Vilnius neturėtų augti vien užsieniečių sąskaita.

Ilgalaikę kryptį siūlo atskirti nuo metinių darbuotojų kvotų

Diskusijoje konstatuota, kad migracijos politika Lietuvoje yra išskaidyta tarp kelių institucijų ir neturi vieno už ilgalaikę kryptį atsakingo šeimininko. Priimant sprendimus kartu susiduria darbo rinkos, demografijos, integracijos ir nacionalinio saugumo interesai.

V. Mitalas siūlė ilgalaikę migracijos viziją įtraukti į Lietuvos pažangos strategiją arba dėl jos sudaryti politinių partijų susitarimą. Pasak jo, tokia politika neturėtų būti grindžiama vien vieniems metams apskaičiuotu darbuotojų poreikiu.

A. Romanovskis ragino migracijos politiką kiek įmanoma depolitizuoti ir daugiau svorio suteikti ekspertinei institucijai. Kaip pavyzdį jis nurodė Lietuvos banko vaidmenį vertinant minimalų mėnesinį atlyginimą.

Vilniaus miesto taryba 2026 m. kovo 18 d. patvirtino užsienio kilmės gyventojų integracijos planą 2026–2028 metams. Jame numatytas lietuvių kalbos mokymas, psichologinė ir teisinė pagalba bei atvykėlių įtraukimas į ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Visuomenės nuostatos rodo, kad vilniečiai iš imigrantų tikisi ir aiškių pareigų. Tyrimų bendrovės „Norstat“ 2026 metų vasarį atliktoje reprezentatyvioje sostinės gyventojų apklausoje 79 proc. respondentų pritarė griežtesnei imigracijos iš ne Europos Sąjungos valstybių politikai, o 92 proc. pasisakė už reikalavimą mokėti lietuvių kalbą bent baziniu lygiu.

2026 metais darbo imigrantams nustatyta 24 706 žmonių kvota. Iki rugpjūčio 21 d. buvo panaudoti 22 552 jos vienetai, o dar 5 577 prašymai buvo nagrinėjami. Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė rugsėjo 1 d. tikino, kad migracija yra kontroliuojama, o kvota – proporcinga. Tuo metu politikas Virginijus Sinkevičius migracijos politiką vadino chaotiška, A. Romanovskis – ydinga, o transporto sektorius prašė leisti įdarbinti dar 5–6 tūkst. žmonių.