Palangos, Druskininkų, Neringos ir Birštono verslai 2026 metų vasaros sezoną bendrai baigė geresnės finansinės būklės: spalio pradžioje kurortuose veikė daugiau įmonių nei gegužę, o jų bendra skola „Sodrai“ sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Kurortuose padaugėjo veikiančių įmonių
Verslo rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, spalio pradžioje keturiuose kurortuose veikė 3320 įmonių – 3 proc. daugiau nei gegužės pradžioje. Bent vieną darbuotoją turinčių darbdavių skaičius išaugo 1,8 proc. – nuo 2184 iki 2223.
Analizė apėmė tik kurortų savivaldybėse registruotas įmones. Veikiančiomis laikytos bendrovės, turinčios bent vieną „Sodroje“ registruotą darbuotoją, taip pat aktyvios mažosios bendrijos, neturinčios darbuotojų.
Bendra kurortų įmonių skola „Sodrai“ per sezoną sumažėjo 27,1 proc. – nuo 1,26 mln. iki 0,92 mln. eurų. Skolininkų skaičius smuko 15,2 proc. – nuo 683 iki 579. Skolas panaikino 275 anksčiau skolingos įmonės, tačiau naujai įsiskolino 171 bendrovė.
Ne visoms įmonėms sezonas baigėsi sėkmingai. Iš gegužės pradžioje darbuotojų turėjusių bendrovių 52 spalio pradžioje nebeturėjo nė vieno darbuotojo, 20 įmonių buvo įregistruotas bent vienas turto areštas, o šešios pripažintos bankrutuojančiomis.
Palangoje labiausiai sumažėjo skola „Sodrai“
Palangoje veikiančių įmonių skaičius per sezoną padidėjo 4 proc. – iki 1544. Darbuotojų turinčių bendrovių padaugėjo nuo 926 iki 955, o bendra jų skola „Sodrai“ sumažėjo nuo 740 tūkst. iki 486 tūkst. eurų.
Palangoje užfiksuoti penki iš septynių kurortams priskirtų bankroto atvejų. Jie teko bendrovėms „Laukinis žirgas“, „Vaibutas“, „Sepo novus“, „Auksitas“ ir „Baltijos skaitmena“. Devynioms miesto įmonėms per vasarą įregistruotas bent vienas naujas turto areštas – tai didžiausias absoliutus skaičius tarp keturių kurortų.
Neringoje veikiančių įmonių padaugėjo nuo 655 iki 669, o darbuotojų turinčių – nuo 502 iki 515. Jų skola „Sodrai“ sumažėjo 17,4 proc.
Druskininkuose darbuotojų turinčių įmonių skaičius nepakito ir siekė 632, tačiau visų veikiančių įmonių padaugėjo nuo 884 iki 905. „Sodros“ skolininkų sumažėjo nuo 158 iki 127, o bendra skola – 25,7 proc., nuo 330 tūkst. iki 245 tūkst. eurų. Bankrutavo projektavimo bendrovė „Interjero virtuvė“, o septynioms įmonėms, sudariusioms 0,8 proc. kurorto verslų, įregistruoti turto areštai.
Birštone veikiančių įmonių padaugėjo nuo 198 iki 202, tačiau darbuotojų turinčių bendrovių sumažėjo nuo 124 iki 121. „Sodros“ skolininkų skaičius smuko nuo 46 iki 31, bet bendra skola išaugo nuo 26,6 tūkst. iki 51,3 tūkst. eurų. Vienai įmonei teko 75,3 proc. visos šios sumos. Turto areštas įregistruotas vienai Birštono įmonei.
Lietinga vasara apsunkino pajūrio verslų sezoną
„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko vertinimu, šilta, bet labai lietinga vasara apsunkino nuo oro priklausomų pajūrio verslų sezoną. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 metų vasara buvo 0,2 laipsnio šiltesnė už daugiametę normą, tačiau iškrito 304,8 mm kritulių, arba 133 proc. normos. Tai buvo drėgniausia vasara nuo 2011 metų.
S. Žilinsko teigimu, Palangos ir Neringos verslai yra jautresni sezoniškumui. Druskininkuose ir Birštone veiklos svyravimus mažina didesnė sveikatinimo, gydymo ir SPA paslaugų reikšmė.
Didesnę nei 10 eurų skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo 1057 iš 3320 veikiančių kurortų įmonių, arba 31,8 proc. Bendra jų mokestinė skola siekė apie 5,62 mln. eurų. Didžiausia VMI skolininkų dalis buvo Neringoje – 38,7 proc. Palangoje ji siekė 30,8 proc., Druskininkuose – 29,3 proc., o Birštone – 28,7 proc.
