Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę padėti atkurti menkiau pažintą pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo vilos istoriją. Palangoje veikiančiame Jono Šliūpo muziejuje kuriama nauja nuolatinė ekspozicija, kurioje bus pasakojama ne tik apie visuomenės veikėją ir jo šeimą, bet ir apie skirtingus pastato gyvavimo laikotarpius.

1962 metų fotografija paskatino naujus tyrimus

Naują impulsą vilos istorijos tyrimams suteikė palangiškė Raimonda Danilevičienė. Ji muziejui parodė 1962 metais darytą fotografiją, kurioje pati yra įamžinta Jono Šliūpo vilos kieme kartu su pastate tuo metu veikusio lopšelio-darželio vaikų grupe, auklėtojomis ir kitomis darbuotojomis.

Šis radinys paskatino muziejų ieškoti daugiau šeimų albumuose ir archyvuose išlikusių liudijimų. Vertingos gali būti fotografijos, dokumentai, daiktai ir prisiminimai apie vilos vidų, kiemą, vaikų darželį, Kultūros namuose vykusius renginius ar kitų pastate veikusių įstaigų kasdienybę.

Muziejui svarbi gali būti net pavienė detalė: nuotraukoje atpažintas žmogus, prisiminimas apie konkretų kambarį ar renginį, taip pat žinia apie pastato išvaizdos ir paskirties pokyčius. Atsiliepti kviečiami buvę viloje veikusių įstaigų darbuotojai ir žmonės, kurių šeimų istorijos susijusios su šiuo pastatu.

Informaciją renka Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas ir istorikas Mindaugas Surblys.

Šliūpams pasitraukus viloje veikė įvairios įstaigos

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys veikia autentiškoje memorialinėje vietoje – viloje Vytauto gatvėje 23A, Palangoje, kurioje gyveno Jonas Šliūpas.

Šliūpų šeima čia liko iki 1944 metų spalio, kai, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Muziejaus teigimu, vėlesnis vilos istorijos laikotarpis iki šiol pažintas gerokai prasčiau.

Pokariu pastate veikė karo komendantūra, kurorto valdyba, Palangos lopšelis-darželis, Kultūros namai ir Palangos miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyrius. Dar vienas svarbus pastato istorijos etapas prasidėjo 1989 metų liepos 7 dieną, kai viloje buvo atidarytas Jono Šliūpo muziejus.

Ekspozicija pasitelks skaitmeninius ir multisensorinius sprendimus

Naujojoje nuolatinėje ekspozicijoje archyviniai šaltiniai ir muziejinės vertybės bus derinami su interaktyviais, audiovizualiniais, multisensoriniais, scenografiniais ir skaitmeniniais sprendimais.

Informacija lankytojams bus pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, trimis turinio sudėtingumo lygmenimis. Dalis pasakojimo bus specialiai pritaikyta vaikams.

Kultūros paveldo objekte 2023 metais atliktas kapitalinis remontas, o 2024-aisiais sutvarkyta muziejaus aplinka. Pastatas taip pat pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.

Nuolatinės ekspozicijos projektui skirta 189 tūkst. eurų Lietuvos Vyriausybės lėšų. Projektą administruoja viešoji įstaiga Projektų valdymo agentūra, o už jį atsakinga institucija yra Kultūros ministerija.