2026 metų vasara Palangos, Klaipėdos ir Neringos verslams buvo pakankamai gera: bendra kredito biuro sistemoje ir „Sodrai“ fiksuota skolų suma, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepakito. Vis dėlto „Creditinfo Lietuva“ vertinimas rodo nevienodą padėtį – viešojo maitinimo įmonių skolos per metus padidėjo 28,9 proc., o daliai Palangos verslų tapo sunkiau atsiskaityti su kreditoriais.
Pajūryje daugėjo įmonių, o bankrotų sumažėjo
2026 metų vasaros pabaigoje trijuose Lietuvos pajūrio miestuose veikė 5 409 viešojo maitinimo, prekybos, pramogų, viešbučių ir svečių namų įmonės. Jų buvo 6,1 proc. daugiau negu prieš metus.
Skolų turėjo 15,9 proc. vertintų pajūrio įmonių, palyginti su 16,5 proc. ankstesniais metais. Nuo sausio 1-osios iki rugsėjo 15-osios į bankrutuojančiųjų būseną perėjo 22 įmonės – 12 proc. mažiau negu tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
Tačiau skolų struktūra pasikeitė. Rugpjūčio 31 dieną regiono įmonių įsiskolinimai kredito biuro sistemoje buvo 9,2 proc. didesni nei prieš metus, o bendra skola „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis teigė nematantis sisteminės finansų krizės požymių. Vis dėlto, anot jo, stabili bendra skolų suma dar neįrodo, kad visas sektorius sustiprėjo: įsipareigojimų „Sodrai“ sumažėjo, tačiau daliai įmonių sunkiau atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Maitinimo sektoriaus sunkumai telkėsi tarp ankstesnių skolininkų
Silpniausia vertintų pajūrio verslų grandimi tapo viešasis maitinimas, kurio įmonių skolos per metus išaugo 28,9 proc. Prekybos įmonių skolos tuo pat metu sumažėjo 3,6 proc., o pramogų sektoriaus – 60,4 proc.
Nepaisant maitinimo verslų skolų augimo, skolingų šio sektoriaus įmonių dalis beveik nepasikeitė, o bankrutuojančių bendrovių nepadaugėjo. „Creditinfo Lietuva“ vertinimu, tai rodo, kad sunkumai daugiausia telkiasi tarp dalies jau anksčiau skolų turėjusių įmonių.
Maitinimo paslaugoms taikyta laikina 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata baigė galioti 2023 metų gruodžio 31 dieną. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, dėl to apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus deklaruotas mokėtinas PVM per pirmus tris 2024 metų ketvirčius padidėjo 2,9 karto – iki 88,386 mln. eurų.
A. Potelis pabrėžė, kad vėlesnio maitinimo įmonių skolų augimo negalima aiškinti vien didesniu PVM tarifu. Rezultatams taip pat galėjo turėti įtakos sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai.
Apgyvendinimo verslų padėtis taip pat nebuvo vienoda. Viešbučių ir svečių namų bendra skola beveik nepakito, nors skolingų įmonių dalis padidėjo. Kaimo turizmo įmonių skolos smarkiai sumažėjo, o kempingų skolų neužfiksuota.
Palangoje skolų suma mažėjo, bet skolininkų daugėjo
Palangoje bendra verslų skolų suma sumažėjo beveik 2 proc., tačiau skolingų įmonių dalis išaugo nuo kiek daugiau nei 17 proc. 2025 metų rugpjūčio 31 dieną iki beveik 20 proc. tuo pačiu 2026 metų laikotarpiu.
Kurorto prekybos sektoriuje skolingų bendrovių padaugėjo nuo 61 iki 77, o jų dalis pakilo nuo 17,9 iki 20,6 proc. Viešojo maitinimo sektoriuje skolininkų skaičius išaugo nuo 27 iki 39, jų dalis – nuo 17,4 iki 24,4 proc.
Tarp Palangos viešbučių ir svečių namų skolininkų padaugėjo nuo dviejų iki penkių iš 17 vertintų įmonių. Pramogų sektoriuje jų skaičius, priešingai, sumažėjo nuo 16 iki aštuonių, o dalis smuko nuo 17,8 iki 8,1 proc.
Palangos įmonių skolos kredito biuro sistemoje išaugo 5,4 proc., tačiau jų bendra skola „Sodrai“ sumažėjo 60,6 proc. Pramogų sektoriaus bendra skola susitraukė 42,4 proc., o kaimo turizmo – 99,2 proc. A. Potelis įspėjo, kad pastarąjį pokytį dėl mažo įmonių skaičiaus reikėtų vertinti atsargiai.
Ankstesnių finansinių metų pajamų duomenys palankiausi Palangai: 2025 metais čia veikusių įmonių pajamų mediana buvo 16,3 proc. didesnė negu 2024-aisiais. Tai buvo stipriausias bendros pajamų padėties pagerėjimo signalas tarp trijų vertintų miestų.
Klaipėdos įmonių pajamų mediana sumažėjo 4 proc., nors didesnių pajamų segmentas augo. Neringoje gerokai smuko žemesnių pajamų įmonių riba, tačiau kartelė patekti tarp daugiausia pajamų gaunančių 10 proc. bendrovių pakilo 17 proc.
Šie pajamų rodikliai apima ankstesnius metinius laikotarpius, o skolų duomenys parodo padėtį konkrečią dieną. Todėl, neturint 2026 metų vasaros pelno ir apyvartos duomenų, gausus turistų sezonas savaime neįrodo, kad pajūrio verslai uždirbo daugiau.
