Artėjant sekmadienio, spalio 11 dienos, Mišioms, tikintiesiems primenama, kad prieš kiekvieną Komuniją atlikti išpažintį neprivaloma. Svarbiausia, ar žmogus yra pašvenčiamosios malonės būsenoje ir nesuvokia padaręs sunkios, arba mirtinos, nuodėmės.
Komuniją lemia žmogaus sąžinės būklė
Katalikų Bažnyčios katekizmo 1415 punkte nurodyta, kad mirtiną nuodėmę suvokiantis žmogus negali priimti Komunijos, kol per Atgailos sakramentą nėra gavęs išrišimo. Tačiau jeigu sąžinę slegia tik lengvosios nuodėmės, prieš Komuniją atlikti išpažinties nebūtina.
Kunigas profesorius Januszas Królikowskis, kurio paaiškinimus paskelbė Lenkijos portalas „Wprost“, kaip lengvųjų nuodėmių pavyzdžius nurodė nedidelį melą ir pavydą. Pasak jo, Eucharistija naikina lengvąsias nuodėmes, todėl jos savaime neužkerta kelio priimti Komuniją.
Vis dėlto lengvųjų nuodėmių išpažinimas yra rekomenduojamas kaip dvasinio augimo priemonė. Atlikęs išpažintį tikintysis gali ir toliau priimti Komuniją tol, kol nesuvokia padaręs naujos sunkios nuodėmės – prieš kiekvienas Mišias kartoti išpažinties nereikia.
Kada nuodėmė tampa mirtina?
Kad nuodėmė būtų laikoma mirtina, vienu metu turi būti trys sąlygos: sunkus dalykas, visiškas jo suvokimas ir laisvas bei sąmoningas apsisprendimas taip pasielgti.
Lengvoji nuodėmė padaroma tuomet, kai moralės normos nesilaikoma ne tokiu sunkiu dalyku. Tokia nuodėme taip pat laikomas elgesys sunkiu dalyku, jeigu žmogus veikė nevisiškai suvokdamas savo poelgį arba be visiško sutikimo.
Sąmoningas Komunijos priėmimas žinant, kad padaryta mirtina nuodėmė, laikomas šventvagyste. Todėl abejojantis dėl savo dvasinės būklės tikintysis raginamas sąžiningai įvertinti poelgio sunkumą, savo suvokimą ir apsisprendimo laisvę.
Rimta priežastis gali leisti taikyti išimtį
Kanonų teisės kodekso 916 kanonas numato išimtį: sunkios nuodėmės atveju Komuniją be ankstesnės išpažinties galima priimti, jeigu tam yra rimta priežastis ir nėra galimybės atlikti išpažintį. Kaip retos tokios aplinkybės minimi mirties pavojus arba ilgalaikis negalėjimas pasiekti kunigo.
Šia išimtimi pasinaudojęs žmogus privalo sužadinti tobulą gailestį, apimantį pasiryžimą išpažintį atlikti kuo greičiau.
Bažnyčia pabrėžia reguliarios išpažinties svarbą. Kanonų teisės kodeksas įpareigoja sunkiąsias nuodėmes išpažinti bent kartą per metus, o lengvųjų nuodėmių išpažinimą rekomenduoja. Tinkamai pasirengę tikintieji raginami Komuniją priimti per kiekvienas Mišias, tačiau privalo tai padaryti bent kartą per metus, jeigu įmanoma – Velykų laikotarpiu.




