Rugsėjo 10-osios vakarą audringa Baltijos jūra užliejo didžiąją Palangos paplūdimio dalį, o vanduo pasiekė kopagūbrio papėdę. Tą dieną lietus apėmė daugumą Lietuvos vietovių, o vėjo gūsiai šalyje siekė iki 20 metrų per sekundę.

Vaizdo įrašu „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ pasidalijusi Jolanta Antanavičiūtė prie jo parašė: „Paplūdimio nebėra…“ Įraše matyti smarkiai banguojanti jūra, skalaujama pakrantė ir ant smėlio susikaupusios šakos bei kitos sąnašos.

Daugiausia žalos pastebėta į šiaurę nuo Palangos tilto. Šis paplūdimio ruožas jau buvo susiaurėjęs po ankstesnių 2026 metų audrų. Vėjo genamos bangos plovė kopas ir sunešė krūvas šakų, kurios buvo paklotos kopoms apsaugoti.

Palangos gelbėjimo stoties darbuotojai patvirtino, kad audra buvo stipri. Vanduo apsėmė pusę prie paplūdimio veikiančios stoties kiemo.

Palangos miesto aplinką prižiūrinčios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius apie vaizduose užfiksuotus padarinius sužinojo iš LRT.lt žurnalisto. Atostogaujantis vadovas teigė iš pavaldinių negavęs gąsdinančių pranešimų.

Pasak G. Valinevičiaus, paplūdimio ruožas prie Palangos tilto nuo audrų nukenčia dažnai. Šiuo metu rengiamas techninis projektas, pagal kurį Palangos paplūdimiai bus papildyti smėliu.

Paplūdimio vaizdas gali pasikeisti per kelias valandas, nes jį lemia vėjo kryptis ir stiprumas, bangavimas, vandens lygis bei jūros srovės. Pučiant stipriam į krantą nukreiptam vėjui, vanduo stumiamas pakrantės link, o aukščiau pasiekiančios bangos nuplauna smėlį ir gali ardyti kopagūbrio papėdę.

Dalis nuplauto smėlio nusėda netoli kranto, kitą dalį išilgai pakrantės perneša srovės. Nurimus bangavimui, smėlio gali palaipsniui sugrįžti, todėl vien audros metu užfiksuoti vaizdai neįrodo, kad paplūdimys prarastas negrįžtamai. Tik atsitraukus vandeniui galima nustatyti, kiek smėlio buvo nuplauta, o kiek paplūdimio – tik laikinai užlieta.

Po audros žmonėms rekomenduojama laikytis atokiau nuo vandens ir stačių smėlio šlaitų, kurie gali netikėtai nugriūti.