Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus santykiuose – naujas viešo nesutarimo ženklas. A. Kalnius nedalyvavo rugsėjo 11 dieną surengtoje Šventosios jūrų uosto molų statybos pradžios ceremonijoje, nors į ją susirinko aukščiausi šalies vadovai, rangovai ir vietos bendruomenės atstovai. Jo neatvykimo priežastis ir komentaras nepateikti.
Ceremonija pradėjo 38,2 mln. eurų vertės statybas
Šventosios jūrų uosto ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos meras Š. Vaitkus, uosto direkcijos ir rangovo atstovai, žvejai, buriuotojai bei Šventosios bendruomenės nariai.
Į naują kertinį akmenį buvo įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šiuo simboliniu veiksmu pradėtos pagrindinių uosto hidrotechninių statinių statybos.
Palangos savivaldybės ir bendrovės „Tilsta“ pasirašytos molų bei krantinių statybos sutarties vertė siekia apie 38,2 mln. eurų. Darbus numatyta baigti 2028 metų liepą.
Pagal projektą bus pastatytas 647,5 metro ilgio pietinis molas su krantinėmis ir 9 metrų pločio promenada. Taip pat numatytas 402,5 metro ilgio šiaurinis molas, kuris saugos krantą ir uosto įplauką.
Š. Vaitkus teigė, kad užbaigus šį statybų etapą į Šventosios uostą jau galės įplaukti pirmosios jachtos ir švartuotis prie pietinio molo.
Prezidentas G. Nausėda būsimo uosto reikšmę siejo ne vien su turizmu ir laivyba. Pasak jo, uostas taip pat svarbus pasienio apsaugai, kariuomenei, Būtingės terminalui, aplinkosaugai ir jūrų vėjo energetikos infrastruktūros priežiūrai.
Ginčas dėl Darbėnų gamyklos supriešino merus
Ryškus ankstesnis abiejų merų konfliktas kilo dėl Auksūdžio kaime prie Darbėnų svarstytos vandenilio ir metanolio gamyklos. Projektui priešinosi dalis vietos gyventojų, kuriuos viešai palaikė Š. Vaitkus.
Gamyklos oponentai baiminosi taršos, sprogimo pavojaus ir gėlo vandens trūkumo. Tuo metu dar tik buvo rengiamas poveikio aplinkai vertinimas, turėjęs nustatyti galimas projekto rizikas.
Darbėnų iniciatyvinė grupė buvo pasiūliusi atskirti seniūniją nuo Kretingos rajono ir prijungti ją prie Palangos. Seniūnijoje gyveno apie 4,5 tūkst. žmonių, o projekto priešininkai skelbė surinkę daugiau kaip 9 tūkst. parašų.
Š. Vaitkus sakė suprantantis bendruomenę ir žadėjo, kad Palangos taryba svarstytų prisijungimo prašymą, jeigu būtų atliktos visos teisinės procedūros. Meras pabrėžė prieštaraujantis ne pačiai investicijai Lietuvoje, o gamyklai parinktai vietai už 12 kilometrų nuo jūros.
A. Kalnius atsakė nesuprantantis Palangos intereso ir įtarė, kad gali būti kiršinama bendruomenė. Jis taip pat tvirtino, kad Kretingos taryba jau įgyvendino gyventojų reikalavimą: gamykla neturėtų būti statoma, kol neįvyks viešas svarstymas ir nebus gautas bendruomenės pritarimas.
Savivaldybių vadovų bendravimas nutrūko anksčiau
Dar vienas viešas įtampos ženklas užfiksuotas 2025 metų liepą, kai A. Kalnius nedalyvavo Palangos „Aurum 1006 km“ lenktynių renginiuose.
Š. Vaitkus tuomet tokį kolegos elgesį vadino netoliaregišku. Palangos meras teigė, kad kaimyninių savivaldybių vadovų bendravimas nutrūko po to, kai Palanga parėmė prieš Darbėnų gamyklą pasisakiusius gyventojus.
