Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, komentuodamas Vilniaus centre galimai degintą Koraną, rugsėjo 21 d. „Lryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo apie migrantų problemas. Policija patvirtino, kad incidentas įvyko rugsėjo 13 d., o dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo.
Policija patikslino incidento datą
Viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti galimas Korano deginimas Vilniaus gatvėje. Pranešimą apie Etmonų gatvės 6-ajame numeryje deginamą Koraną policija gavo rugsėjo 13 d. 1 val. 57 min. Apie įvykį pranešė angliškai kalbantis asmuo.
„Lryto“ publikacijos aprašyme buvo vartojami žodžiai „praėjusį sekmadienį“, kurie pagal rugsėjo 21-osios publikavimo datą reikštų rugsėjo 20-ąją. Tačiau policija patvirtino, kad incidentas įvyko savaite anksčiau – rugsėjo 13-ąją.
Įtariamieji ir galutinis teisinis įvykio vertinimas viešai dar nepaskelbti.
Vyriausybė rengs įtampos mažinimo planą
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 21 d. pripažino, kad po incidentų prieš musulmonus Vilniuje ir Kaune įtampa auga. Jis paragino politikus ir visuomenę ieškoti būdų jai mažinti.
Ministro pirmininko teigimu, incidentus išprovokavo imigracijos tema. Vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui pavesta parengti veiksmų planą. Premjero patarėjas Gedas Salyga patikslino, kad jame turėtų būti numatytas ir griežtesnis imigracijos valdymas, ir galimų visuomenės įtampų kontrolė.
M. Katelynas pareiškė, kad dabartinė migrantų kvotų sistema neveikia, o naują migracijos politikos modelį pažadėjo parengti per kelis mėnesius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pateikė kitokį vertinimą: pasak jos, dabartinė griežta sistema veikia, o ministerija nemato rimtų argumentų kitų metų kvotą didinti ir svarsto galimybę ją mažinti.
Pagal įstatymą darbo migrantų kvota gali siekti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų, arba apie 40 tūkst. žmonių. Tačiau 2026 m. buvo nustatyta mažesnė – 0,9 proc., arba beveik 25 tūkst. žmonių, – kvota. Ji išnaudota jau rugsėjo pradžioje.
Opozicinės TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė kvotą sumažinti iki 0,4 proc., kad kasmet į Lietuvą atvyktų ne daugiau kaip apie 10 tūkst. darbo migrantų. Išimtis būtų palikta aukštos kvalifikacijos specialistams.
A. Auškalnytė ir K. Žibas ginčija antplūdžio vertinimą
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo apie 220 tūkst. užsieniečių – beveik 8 proc. šalies gyventojų. Nuo 2024 m. labiausiai daugėjo atvykėlių iš Uzbekistano, Pakistano ir Bangladešo.
Žmogaus teisių aktyvistė Aurelija Auškalnytė teigė, kad statistika nerodo didelio migrantų iš islamiškų valstybių antplūdžio. Jos vertinimu, diskusija apie migracijos politiką neturėtų virsti žmonių menkinimu religiniu ar kultūriniu pagrindu.
Sociologas Karolis Žibas taip pat sakė, kad atvykėlių iš musulmoniškų valstybių daugėja ne eksponentiškai, o 2024–2026 m. įvesti kontrolės mechanizmai šį augimą stabilizavo. Pasak jo, protesto veiksmai buvo nukreipti ne į migracijos politiką formuojančius sprendimų priėmėjus, bet į religingus musulmonus, todėl pasirinktas netinkamas adresatas.
Spalio 3 d. Vilniuje planuojamas partijos „Nacionalinis susivienijimas“ protestas prieš masinę imigraciją. Jo organizatoriai numato reikalauti mažinti migrantų kvotą, uždaryti įdarbinimo centrus užsienyje ir griežčiau deportuoti nusikaltusius užsieniečius.
