Šventojoje rugsėjo 11 dieną oficialiai pradėtos jūrų uosto molų statybos – pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje įrengimo etapas. 38,23 mln. eurų vertės darbus planuojama užbaigti 2028 metų liepą, kai į uostą jau turėtų įplaukti pirmosios jachtos. Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovo Mindaugo Skritulsko teigimu, atkurtas uostas esmingai pakeis ne tik miestelio, bet ir visos Lietuvos veidą.
Du molai saugos įplauką nuo bangų ir smėlio
Tarptautinį konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“ pastatys du išorinius molus, kurie suformuos uosto įplauką ir saugos ją nuo bangavimo bei smėlio sąnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, o šiaurinis – 402,5 metro ilgio.
Pietinio molo zonoje numatytos keturios krantinės. Palei visą statinį bus įrengta 9 metrų pločio vieša promenada. Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją: sulaikys smėlį ir padės išlaikyti neužneštą uosto įplauką.
Po rekonstrukcijos prie uosto vartų numatytas 6 metrų, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis. Smėlio patekimui mažinti taip pat suplanuota 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė.
Vykdant rangos darbus bus įrengta laivų švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės, apšvietimas bei kiti inžineriniai tinklai.
Darbams skiriama daugiau kaip 38 mln. eurų
Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos savivaldybės lėšomis.
Pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją molų statybai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos parama. Palangos savivaldybė projektui planuoja skirti apie 10 mln. eurų.
Visi sutartyje numatyti statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius. Jeigu atsirastų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, terminą būtų galima pratęsti du kartus po šešis mėnesius. Dabartinis darbų pabaigos orientyras – 2028 metų liepa.
Įgyvendinus visus uosto plėtros etapus, jame, M. Skritulsko teigimu, tikimasi priimti iki 500 pramoginių, žvejybinių, pasienio, krašto apsaugos ir strateginių objektų apsaugai skirtų laivų. Palangos savivaldybė jau yra sukūrusi žvejams reikalingą infrastruktūrą, o dar 2026 metais planuojama pradėti regioninės buriavimo mokyklos statybą.
Prezidentas uostą sieja ir su šalies gynyba
Statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, rangovo, žvejų, buriuotojų ir vietos bendruomenės atstovai.
Prie senųjų molų polių pastatytame kertiniame akmenyje įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Jį pasirašė G. Nausėda, M. Sinkevičius, J. Taminskas, Š. Vaitkus ir M. Skritulskas.
Prezidentas pripažino, kad Šventosios dar negalima vadinti dideliu pramoniniu uostu, tačiau išreiškė viltį, kad jis bus palaipsniui plėtojamas. G. Nausėdos vertinimu, antrasis Lietuvos uostas reikalingas ne tik pramoginei laivybai, bet ir pramonei bei gynybai, ypač atsižvelgiant į netoliese esantį Būtingės naftos terminalą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad uosto atkūrimas tapo bendru, nuo politinių partijų ar ideologijų nepriklausančiu valstybės tikslu.
Pirmasis Šventosios uosto kertinis akmuo buvo padėtas 1925 metų balandžio 28 dieną, o pirmieji uosto įrenginiai ir molai statyti 1925–1926 metais. Uosto reikšmę išryškino ir 2011 metų nesėkmė: išgilintą įplaukos kanalą Baltijos bangos per vieną naktį vėl užnešė smėliu, nes nebuvo molų. 2018 metais Vyriausybė uostą perdavė valdyti Palangos savivaldybei.
