Žvejiško festivalio „Palangos stinta“ sėkmės istorija peržengė Lietuvos ribas – ja pasidalinta Estijoje, Pernu mieste. Čia viešėję šventės organizatoriai, Stintų ordino nariai, dalijosi ilgamete patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kaip per daugelį metų užauginta šventė tapo viena ryškiausių žiemos tradicijų Lietuvoje. Diskutuota ir apie galimybes sujungti Baltijos pajūrio miestus, remiantis bendra žvejiška kultūra.
Meritinti šventė
Pernu vykusi „Meritinti“ šventė – estiškas Stintų šventės atitikmuo – kol kas skaičiuoja tik antruosius metus, tačiau jos ištakos tiesiogiai siejasi su Palanga. Idėją estai pasiskolino, apsilankę „Palangos stintos“ festivalyje, o vėliau ją pritaikė savo miestui, susiedami su Pernu vardo paminėjimo diena.
„Patirties, kaip rengti Stintų šventę ir sudominti lankytojus, estai sėmėsi Palangoje. Tad ir pagrindiniai akcentai išlieka panašūs – mes gruodį skelbiame stintų valgymo sezono pradžią, o restoranus kviečiame įtraukti šią žuvį į savo meniu. Pernu taip pat paskelbia stintų sezoną ir skatina restoranus kurti specialius patiekalus“, – pasakojo vienas pagrindinių „Palangos stintos“ organizatorių Nerijus Stasiulis.
Meritinti festivalio pradžios data Pernu pasirinkta balandžio pradžioje, kai dar vyksta stintų gaudymo sezonas ir minima Pernu vardo paminėjimo diena. Nuo tada paragauti stintų patiekalų Parnu kavinėse ir restoranose visi kviečiami tris savaites. Palangoje stintų valgymo sezono pradžia skelbiama gruodžio viduryje, o kulminaciją pasiekia vasarį, kai į kurortą suplūsta minios lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio. Dėl didžiulių svečių srautų patogesnio paskirstymo jau planuojama „Palangos stintą“ rengti apjungiant du savaitgalius.
Palangos ir Pernu miestus sieja partnerystės ryšiai, todėl bendradarbiavimas natūraliai plečiasi ir kultūros bei tradicijų srityse. Pernu atstovai jau yra dalyvavę „Palangos stintos“ šventėje, kur pristatė savo kulinarinį žvejiškąjį paveldą, o šiemet palangiškiai atsakomojo vizito metu dalyvavo „Meritinti“ renginiuose bei Palangos mero vardu pasveikino Pernu merę Kristel Voltenberg miesto šventės proga.
Vizito metu netrūko ir simbolinių akcentų – Pernu miesto merė buvo inauguruota į Stintų ordino riterių gretas. Pasak N. Stasiulio, tai – graži tradicija, jungianti skirtingus miestus, puoselėjančius žvejiškas šventes. „Esame į ordiną priėmę ir Neringos, Liepojos vadovus. Tai – bendrystės ir bendrų idėjų ženklas“, – sakė jis.
Bendradarbiavimo galimybės
Pernu miesto šventėje, be kitų svečių, dalyvavo ir Latvijos, Liepojos miesto atstovai, tad susitikimų metu aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės. Kalbėta apie bendras iniciatyvas, kurios galėtų sujungti Baltijos šalių pajūrio miestus – nuo bendrų projektų iki turistinių maršrutų, kviečiančių pažinti žvejišką paveldą ir stintų tradicijas, kūrimo. Neatmetama galimybė tokioms idėjoms ieškoti ir Europos Sąjungos finansavimo.
Dar viena svarbi kryptis – dalijimasis patirtimi. Palanga, daugiau nei du dešimtmečius organizuojanti Stintų šventę, sukaupė vertingų žinių, kurios gali padėti auginti jauną Pernu šventę. Taip pat tikimasi prisidėti prie šios tradicijos atgaivinimo Liepojoje – Latvijos miestas, kuris 2027 metais taps Europos kultūros sostine, anksčiau jau rengė Stintų šventę, tačiau ši iniciatyva tęsėsi tik keletą metų ir laikui bėgant išblėso. „Apie tai su Liepojos tarybos pirmininko pavaduotoju Janiu Džerinš kalbėjome Pernu vykusio susitikimo metu – latviai pasiryžę atgaivinti Stintų šventę Liepojoje“, – džiaugėsi N. Stasiulis.
Su Pernu mere Kristel Voltenberg, Parnu stintų festivalio organizatoriumi Indrek Tekko bei Liepojos tarybos pirmininko pavaduotoju Janiu Džerinš diskutuota ir apie tai, kaip galima būtų vėl sujungti pajūrio miestus, remiantis bendra žvejiška kultūra. „Džiugu, kad yra noro bendradarbiauti ir ieškoti naujų formų šiai tradicijai puoselėti“, – sakė N. Stasiulis.
Pažymėkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter.
