Lietuvos oro uostai fiksuoja istorinį pasiekimą
Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklas 2025-aisiais užfiksavo istorinį rezultatą – aptarnauta 7 158 699 keleiviai. Tai yra 8,3 proc. didesnis srautas nei 2024 m. Šis pasiekimas ne tik tapo visų laikų rekordu, bet ir leido Lietuvai po dviejų dešimtmečių pertraukos susigrąžinti Baltijos šalių aviacijos lyderės titulą.
Rinkos dalis ir konkurencija regionas
Lietuvos oro uostai pernai užėmė 40,3 proc. Baltijos šalių rinkos. Bendras trijų šalies oro uostų rezultatas (7,16 mln.) leido aplenkti Rygos oro uostą, kuriame per metus apsilankė 7,11 mln. keleivių.
Keleivių srautų pasiskirstymas pagal oro uostus:
| Oro uostas | Keleivių skaičius | Augimas (lyginant su 2024 m.) |
| Vilnius (VNO) | > 5,11 mln. | +6,4 % |
| Kaunas (KUN) | ~ 1,6 mln. | +12,0 % |
| Palanga (PLQ) | ~ 448,4 tūkst. | +18,7 % |
Strateginiai pasiekimai ir populiariausios kryptys
Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, šį šuolį lėmė nauji vežėjai, kryptinga modernizacija bei geresnis pasiekiamumas. LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus pabrėžė, kad septynimilijonasis keleivis Vilniuje buvo pasveikintas dar prieš pat Kalėdas, o gruodis buvo itin intensyvus – aptarnauta 535,5 tūkst. keleivių (12,7 proc. daugiau nei pernai gruodį).
Skrydžių statistika:
-
Iš viso įvyko per 59 tūkst. skrydžių.
-
Skrydžių kiekis augo visur: Vilniuje (+2,5 %), Kaune (+8,1 %) bei Palangoje (+12,6 %).
Top 5 populiariausios kryptys:
-
Londonas (daugiau nei 846 tūkst. keleivių)
-
Kopenhaga
-
Ryga
-
Varšuva
-
Frankfurtas
(Dešimtuką užbaigė Oslas, Milanas, Stokholmas, Dublinas ir Stambulas)
Maršrutų tinklo naujienos ir plėtra
2025-aisiais skrydžių žemėlapį papildė nauji žaidėjai – „flydubai“ ir „Israir“. Piko metu keleiviai galėjo rinktis iš beveik 100 skirtingų krypčių.
-
Vasaros sezono naujienos: Skrydžiai iš Vilniaus į Bergeną, Budapeštą, Kataniją, Bilundą, Prahą bei Tiraną. Iš Kauno – į Peskarą, o iš Palangos – užsakomieji reisai į Antaliją ir Šarm Aš Šeichą.
-
Žiemos sezono naujienos: „Wizz Air“ skrydžiai iš Palangos į Oslą, iš Vilniaus – į Turku. Taip pat pradėti tiesioginiai „flydubai“ skrydžiai į Dubajų.
-
Jungtys: Sustiprintas susisiekimas su didžiaisiais Europos aviacijos centrais (Amsterdamu, Briuseliu, Helsinkiu) atvėrė patogesnius kelius į Šiaurės Ameriką, Aziją bei Afriką.
Ateities projektai ir visuomenės vertinimas
Investicijos į infrastruktūrą tęsiasi:
-
2026 m. II ketvirtis: Planuojama užbaigti senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukciją.
-
2028 m. pabaiga: Duris atverti turėtų naujas Vilniaus atvykimo terminalas (projektuoja „Zaha Hadid Architects“).
-
Pasiekimai: Jau užbaigti naujasis Vilniaus išvykimo terminalas bei Kauno oro uosto rekonstrukcija.
Gyventojų apklausos duomenimis, net 9 iš 10 lietuvių teigiamai vertina gerėjančią susisiekimo oru kokybę, išskirdami investicijas į infrastruktūrą bei sėkmingą bendradarbiavimą su tradicinėmis oro linijomis.
