Palangoje politinių aistrų sukėlė planas rekonstruoti Ronžės gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir jos valdymą 16 metų perduoti koncesininkui. Penkių aukštų statiniu turinčiame tapti objekte būtų įrengta iki 450 automobilių vietų, tačiau dalis politikų pasigedo išsamaus ekonominio vertinimo ir projekto alternatyvų.

Aikštelę siūloma paversti penkių aukštų statiniu

Ronžės g. 5A dabar veikia atvira automobilių stovėjimo aikštelė. Pagal savivaldybės planą jos vietoje iškiltų penkių aukštų statinys su iki 450 automobilių vietų ir maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų.

Oficiali projekto vertė siekia 15 180 485 eurus be pridėtinės vertės mokesčio. Privataus partnerio investicijos turėtų sudaryti apie 8,2 mln. eurų be PVM.

Numatoma 16 metų koncesija. Pirmieji vieni ar dveji metai būtų skirti investicijoms, o dar 14 metų – paslaugoms teikti.

Palangos taryba projekto koncesijos tikslingumo klausimą į 2026 m. rugsėjo 24 dieną vykusio 39-ojo posėdžio darbotvarkę buvo įtraukusi septintuoju numeriu. Rugsėjo 22 ir 23 dienomis projektas svarstytas savivaldybės tarybos komitetuose.

Centrinė projektų valdymo agentūra, vertinanti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, išvadą dėl koncesijos tikslingumo pateikė rugpjūčio 10 dieną. Oficialiajame projekto puslapyje privatus partneris ir sutarties sudarymo data kol kas nenurodyti.

2025 metais baigta Ronžės g. 5A sklypo detaliojo plano korektūra, atlikti kadastriniai matavimai ir geologiniai tyrimai. Pagal tų metų rugsėjo 25 dieną sudarytą sutartį taip pat parengtas investicijų projektas. Aikštelės eksploatavimo išlaidos 2025-aisiais sudarė 34 269 eurus.

Tarybos narė pareikalavo paviešinti galimybių studiją

Tarybos narė Svetlana Tučkė skelbė, kad dabartinėje aikštelėje yra 130 vietų, o jos grynasis metinis finansinis rezultatas, administracijos direktorės pateiktais duomenimis, siekia apie 110 tūkst. eurų.

Politikė teigė tik per komiteto posėdį sužinojusi, kad projektui jau buvo nupirkta galimybių studija. Pasak jos, tarybai pateiktoje medžiagoje nebuvo nei pačios studijos, nei informacijos apie jos atlikimą.

S. Tučkė paprašė savivaldybės Rinkliavų tarnybos pateikti studiją, nurodyti jos kainą, rengėją ir atlikimo datą. Jeigu dokumentą būtų atsisakyta viešinti, politikė prašė įvardyti konkretų tokio sprendimo teisinį pagrindą.

Ji taip pat siūlė prieš skelbiant koncesijos konkursą tarybai pateikti visą ekonominį vertinimą, o svarbiausias būsimo konkurso sąlygas patvirtinti atskiru tarybos sprendimu.

Sprendimų priėmimo tvarką kritikavo ir Vilija Venckutė-Palaitienė. Jos teigimu, tarybai pirmiausia turėjo būti pateiktos pagrįstos alternatyvos, užuot palikus pasirinkimą tarp neveikimo ir vienintelio administracijos pasiūlymo.

Meras į kritiką atsakė primindamas seną politinę istoriją

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pareiškė, kad teiginiai apie „žemą“ administracijos kompetenciją ir tarybos narius kaip „statistus“ menkina savivaldybės darbuotojus. Jis paragino V. Venckutę-Palaitienę įvardyti konkrečius priekaištus ir juos pagrindžiančius faktus.

Atsakydamas į kritiką meras taip pat priminė jos profesinę veiklą Klaipėdos ir Kretingos savivaldybėse bei sutuoktinio Raimundo Palaičio politinę praeitį. Š. Vaitkus paminėjo viešai skelbtas R. Palaičio sąsajas su „Rubikon“ istorija ir Palangos šilumos ūkio valdymu.

2004 metų Seimo laikinosios komisijos išvadoje buvo nurodyta, kad, vertinant surinktų duomenų visumą, galima manyti, jog R. Palaitis galėjo tartis su „Rubikon group“ akcininku Andriumi Janukoniu dėl finansinio atlygio už veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu.

R. Palaitis bendrus finansinius reikalus su A. Janukoniu neigė. Vis dėlto jis pripažino kalbėjęsis apie Palangos šilumos ūkio nuomą ir perdavęs informaciją apie tarybos narių nuostatas.

Š. Vaitkus taip pat teigė, kad 2016 metais, pasibaigus sutarčiai su „Litesko“, šilumos ūkio valdymas administracijos, tuomečio naujo vadovo Artūro Mažrimo ir jo komandos pastangomis grįžo miestui, o šilumos kaina sumažėjo beveik 30 procentų.

Palangos taryba dar 2014 metais vienbalsiai nusprendė nepratęsti 2000-aisiais sudarytos sutarties su „Litesko“. 2017 metų tarybos protokole užfiksuotas mero teiginys, kad šiluma atpigo 25 proc., o karštas vanduo – 15 proc. Tačiau Eugenijus Simutis tuomet tvirtino, jog šiluma pigo maždaug 20 proc., o tam įtakos turėjo ir sumažėjusi dujų kaina.